Pogimdyminė depresija, deja, nėra retas reiškinys. Sutrikimą patiria 1 iš 6 pagimdžiusių moterų, o pagalbos ieško vos vienetai.
Depresija po gimdymo – emocinis sutrikimas, atsirandantis pogimdyminiu laikotarpiu. Liga dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali būti diagnozuota net ir praėjus pusmečiui ar metams po jo.
Daugiau nei prasta nuotaika
Psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra unikalus, tačiau dažnai pasireiškiantys depresijos požymiai yra stiprūs emociniai svyravimai, apatija, beviltiškumas, slogios ar net suicidinės mintys.
„Tai yra ne tik mažiau pozityvi emocinė būsena. Tai stiprios mintys apie savo būseną, kad aš turėčiau būti gera mama, bet šiuo atveju sunkiai pasirūpinu vaikeliu, labai blogai jaučiuosi. Negatyvios nuostatos į pačią motinystę – gal nereikėjo to vaikelio, gal nejaučiu meilės? Taip pat kaltė – kokia aš motina, jei taip galvoju?“ – apie pogimdyminės depresijos požymius kalba S. Vizgaudienė.
Pasak psichologės, šiems išgyvenimams pasiruošti – neįmanoma, tačiau galima atsižvelgti į tam tikrus riziką didinančius veiksnius.
„Daug lemia moters psichologinis atsparumas, kaip sekėsi nėštumas, santykiai su partneriu – ar nėštumas buvo planuotas, laukiamas ir kupinas džiugesio, o gal partnerio iš viso nebuvo? Taip pat santykiai su savo tėvais – kaip mama augo, kiek buvo mylima, kiek tėvai atsidavę, o galbūt buvo priešingai? Svarbu, ar moteris turi polinkį į depresiškumą, ar jau yra sirgusi“, – apie pogimdyminę depresiją lemiančius veiksnius pasakoja specialistė.
S. Vizgaudienė pabrėžia, kad net ir teoriškai patenkant į rizikos zoną, pogimdyminė depresija nėra garantuota. Svarbiausia – atkreipti dėmesį ir žinoti, ką daryti.
„Tikrai mama gali ir nesusirgti, bet reikia žinoti, kad jeigu jau pradėsiu jaustis prasčiau – ką aš turiu daryti? Aš turiu neapleisti savo savijautos, atsiremti į artimuosius, apie tai kalbėtis, nepasilikti viena ir ieškoti pagalbos“, – kalba psichologė.
Svarbiausia – laiku suteikti pagalbą
Specialistės teigimu, mamai susilaukus kūdikio, tampa ypač svarbu nepalikti jos vienos, palaikyti ir padėti, o matant galimą grėsmę – laiku suteikti pagalbą.
„Pagimdžius dažnai užklumpa motinystės melancholija, kuri trunka pirmas 10 dienų. Jeigu šita būsena nepraeina, o matosi, kad gilėja – iš karto reikia atkreipti dėmesį. Iš pradžių reikia siūlyti pačių pagalbą: suteikti galimybę mamai pailsėti, pasiūlyti pabūti su vaikeliu, nuoširdžiai suprasti ir įsiklausyti. Juk sunkus gimdymas gali būti traktuojamas kaip trauminis patyrimas. Bet jei to nepakanka, būsena blogėja, reikia siūlyti profesionalią pagalbą“, – sako S. Vizgaudienė.
Atsakant į klausimą, ar visuomenėje emociniai sutrikimai yra vis dar stigmatizuojami, psichologė atsako – nors apie tai kalbama daugiau, tačiau dar vis jaučiamas nemalonus prieskonis ir bandymas neigti.
„Iš kiekvienos moters visuomenė ir šeima tikisi, kad ji susitvarkys. Kiekviena nori būti gera mama, išpildyti visų lūkesčius. Jeigu taip neišeina, tada jaučiamas didelis spaudimas. Kalbėti apie tokią būseną yra tikrai nelengva, nes atrodo, kad neišlaikai kažkokio egzamino. Psichologiniai aspektai gali būti pakoreguoti ir sutvarkyti, sudarius tinkamas sąlygas“, – kalba specialistė.
Didžiausia problema tampa visuomenės stereotipai
Psichologės nuomonei antrina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas. Pasak jo, daug įtakos susidariusiai situacijai turi keli veiksniai – aplinkos atsainumas ir specialistų kompetencijos trūkumas.
„Ne visada problemos yra pripažįstamos kaip realios, yra nuvertinamos aplinkinių arba pačios mamos. Antra, ne visada specialistai tinkamai paklausia, pasidomi ir nepakankamai aktyviai pasiūlo pagalbą“, – sako I. Rubikas.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė dr. Jūratė Grubliauskienė teigia, kad dėl tokios situacijos kalti ir visuomenėje vyraujantys stereotipai.
„Mūsų visuomenėje dar vis egzistuoja nuostatos, kad pogimdyminė depresija yra tik „nuovargis“, „būna dar blogiau“, „mama turėtų džiaugtis šiuo metu, o ne liūdėti“ ir taip toliau. Šios nuostatos dar labiau apsunkina mamos apsisprendimą kreiptis pagalbos“, – kalba dr. J. Grubliauskienė.
Pagalbos kreipiasi vienetai
Specialistai sako vienbalsiai: mamų, besikreipiančių į specialistus, statistiškai yra labai mažai.
I. Rubiko teigimu, oficialiai diagnozuotų atvejų Lietuvoje 2022 metais buvo vos 41 asmuo. Informacijos ir prevencijos priemonių yra, tačiau nedaugelis mamų jomis išdrįsta pasinaudoti.
„Buvo pakeistas ministro įsakymas dėl gimdyvių priežiūros, pagal kurį kiekviena iš gimdymo namų išleista mama gauna informaciją raštu ir žodžiu apie pogimdyminės depresijos simptomus, kas tai yra ir kur gauti pagalbą. Turime per septynis šimtus specialistų, kurie yra apmokyti atpažinti simptomus ir pasiūlyti pagalbą. Jeigu nenorima kreiptis į specialistus, yra anoniminių paslaugų, kurias galima gauti: įvairios telefoninės linijos bei portalas pagalbasau.lt“, – pagalbos priemones vardija Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras taip pat siūlo įvairias prevencines priemones: specialistų konsultacijas, mokymus arba siūloma nukreipti gydymui į psichikos sveikatos ir krizinio nėštumo centrus.
„Turime psichologo konsultacijas, siūlome mokymų įvairiomis temomis, pavyzdžiui, streso mažinimo ar emocijų atpažinimo. „Sveikos šeimos akademijoje“ organizuojama paskaita būsimiems ir esamiems tėvams“, – sako direktorė dr. J. Grubliauskienė.
