COVID-19 ar gripas?
Kaip sakė medikės, lyginant su pavasariu ir vasara, dabar besikreipiančių tėvų dėl vaikų ūminių kvėpavimo takų infekcijų padaugėjo, bet lyginant su praėjusiais metais – jų gerokai mažiau. „Yra tokių, kurie atvyksta, bet po apžiūros yra išleidžiami gydytis namie. Stacionare vaikų yra tikrai mažiau nei tokiu pačiu metu praėjusiais metais. Manau, kad tam turėjo įtakos ir per karantiną išmoktos pamokos: kaukių dėvėjimas, dažnai plaunamos rankos, susibūrimų vengimas“, – svarstė gydytoja S. Petraitienė. Dažniausios kvėpavimo takų ligos, dėl kurių vaikai paguldomi į ligoninę yra šios: laringitas, bronchitas, pneumonija, astmos paūmėjimai. Tiesa, čia patenka ir vaikai, kurie serga COVID-19. Bet kadangi jie koronavirusu serga lengviau nei suaugusieji, dažniausiai gydosi namie.
„Įdomu yra tai, kad jei vaikas suserga kokia nors virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija, jis dažniausiai serga sunkiau nei suaugusysis. Su COVID-19 yra priešingai. Suaugusieji dažniau suserga sunkesne jo forma, o vaikai – lengvesne. Kodėl taip yra, iki šiol nėra žinoma. Kitas įdomus dalykas, kad vaikai gripu sunkiau serga, nepriklausomai nuo to, ar turi lėtinių ligų, ar ne. Tuo tarpu COVID-19 sunkiau serga tie vaikai, kurie turi gretutinių ligų. Tyrimai rodo, kad net 70 proc. vaikų, kurie sirgo koronavirusu sunkiai, turėjo lėtinių ligų“, – pasakojo I. Ivaškevičienė.
Medikės perspėjo, kad būtent dabar yra tinkamas metas vaikus paskiepyti nuo gripo, kad tėvams būtų bent jau kažkiek ramiau. Be to, susirgus gripu, neatmetama galimybė pasigauti ir COVID-19, o tada pasekmės gali būti liūdnos. „Taip, įmanoma susirgti ir COVID-19, ir gripu vienu metu. Infekcinės ligos gali pasunkinti viena kitos eigą. Yra tyrimų, kurie patvirtina, kad šių dviejų ligų kombinacija gali būti sudėtinga. Todėl rekomenduoju skiepyti vaikus nuo gripo, kad tiek tėvams, tiek mažyliams būtų mažiau streso“, – sakė pašnekovė.
Tiesa, tiek viena, tiek kita kalbintos gydytojos teigė, kad šiemet dar nesusidūrė su pacientais, sergančiais gripu. Bet ar iš simptomų įmanoma atskirti: gripas tai ar COVID-19? „COVID-19 simptomai nelabai kuo skiriasi nuo kitų peršalimo ligų ir gripo. Ypač vaikų simptomai yra labai panašūs. Būtent dėl to vaikams, įtarus gripą, bus imamas vienas mėginys, bet atliekami du tyrimai – ir gripo, ir COVID-19“, – sakė gydytoja.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vis dėl to medikės ramina tėvus ir sako, kad vaikai šaltuoju metų laiku dažniau serga virusinėmis infekcijomis.
„Jos gydomos nespecifiškai: mušama temperatūra, duodama daug skysčių ir stebima. Be abejo, svarbu nepraleisti sunkios bakterinės infekcijos. Grėsmingi požymiai gali būti šie: kūdikiai nustoja valgyti, keistai elgiasi, tampa vangūs, apatiški, nenori žaisti, nesidomi tuo, kas domino iki tol. Ypač pavojinga jei visa tai lydi karščiavimas. Tėvai turėtų įvertinti, kaip vaikas kvėpuoja. Ar nepadažnėjo jo kvėpavimas, ar jis netapo triukšmingas? Kitas požymis – vaiko odos spalva. Jei yra rimta liga, ji pasikeičia – papilkėja, tampa marmuruota. Pastebėjus šiuos požymius, reikėtų ieškoti pagalbos, skambinti šeimos gydytojui. Jei vaiko būklė kelia ypač didelį nerimą, važiuokite į priimamąjį. Bet nereikėtų to daryti pirmą ligos pusvalandį. Palaukite, duokite vaistų nuo temperatūros ir žiūrėkite, kaip vaikas jausis jai nukritus“, – sakė I. Ivaškevičienė.
Jai pritarė ir S. Petraitienė. „Tėvai dažnai duoda vaistų nuo temperatūros ir tikisi, kad po 10 min vaikui pagerės, bet laukti reikia apie valandą“, – sakė medikė. Anot jos, ikimokyklinio amžiaus vaikams yra normalu sirgti 10-11 kartų per metus. „Virusų yra labai daug. Be to, imunitetas nuo paprastų virusų susidaro trumpalaikis, galima tuo pačiu virusu sirgti ir kelis kartus per metus. Kita vertus, vaikas gali užsikrėsti nuo suaugusiojo, kuris yra sveikas, bet nosiaryklėje nešioja virusų“, – sakė medikė. Ji pridūrė, kad vaikui susirgus svarbu nuo pat pirmos dienos neleisti jo į darželį ar mokyklą. „Jei vaikas ima sloguoti, pabūkite namuose. Kartais tos vienos dienos užtenka, kad jo būklė pagerėtų“, – teigė specialistė.
Taip pat tėvams nereikėtų išsigąsti ir kosulio. Anot S. Petraitienės, kosulys yra apsauginė organizmo reakcija. „Banaliausia kosulio priežastis – blogai išvalyta nosis. Kosulio gydymas – valyti nosį. Jei vaikas kosėja iš giliau, galima įtarti bronchitą, bet net ir jis praeina savaime. Pagrindiniai vaistai – ramybė, skysčiai, temperatūros mušimas. Blogiau, jei kosulį lydi dusulys, tada reikia palengvinančių priemonių. Jei kosulys yra drėgnas, iškosėjamas geltonas, žalias sekretas iš vidaus, tai gali rodyti bakterinę ligą“, – pasakojo gydytoja.
Ką reikia žinoti, atvykus į priimamąjį?
Medikės patikino, kad ligoninės personalas deda visas pastangas, kad vizitas ligoninėje būtų saugus. „Kiekvienas karščiuojantis vaikas su lydinčiu asmeniu įkurdinamas bokse. Tuomet ateina mūsų gydytoja apžiūrėti vaiko, jei mato, kad būklė sunki ir reikės hospitalizuoti, privalomai daromas COVID-19 testas. Kartais dėl to iškyla konfliktinių situacijų, kai tėvai nenori daryti testo. Bet reikia suprasti, kad tai nėra vien dėl jūsų pačių. Tą būtina padaryti ir dėl kitų. Visi, į stacionarą patenkantys, vaikai tikrinami dėl COVID-19. Turime keletą galimybių: atliekamas molekulinis tyrimas, kurio rezultato reikia laukti apie 6 valandas, o jei situacija labai skubi, galime daryti greitesnį tyrimą, kuris yra brangesnis, bet atsakymą tokiu atveju gausime per valandą“, – pasakojo I. Ivaškevičienė. Ji patikino, kad kol vaikas laukia atsakymo, per tas 6 valandas gauna visą medicininę pagalbą.
