Gydytoja odontologė Neringa Dirsienė sutiko papasakoti apie kasdienę visos šeimos dantų priežiūrą, o taip pat aptarti ir liaudyje paplitusius dantų balinimo metodus. Kai kurie jų – net pavojingi, kiti – tiesiog neveiksmingi. Tačiau, anot gydytojos, dėl veiksmingo ir saugiausio balinimo būdo mokslas šiuo metu daug nesiginčija. Koks jis?
– Ar galima būtų pasakyti, kad dalis visuomenės, kad ir kaip tai keistai skambėtų, nemoka valytis dantų?
– Situacija Lietuvoje ženkliai geresnė nei buvo prieš dešimtmetį. Informacija apie dantų valymą lengviau pasiekiama tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir internetinėje erdvėje. Reguliariai besilankantys pas burnos higienistą – žinias apie dantų valymą atnaujina, yra supažindinami su atsiradusiomis naujovėmis, gauna pastabų ir asmeninių rekomendacijų, kaip dar geriau prižiūrėti dantis. Aišku, pasitaiko atvejų, kai dantų valymo žinios yra pasenusios, bet tokiu atveju pacientus nukreipiame tinkama linkme.
– Kaip iš tiesų nuo pradžios iki galo atrodyti dantų valymas?
– Tai individualus procesas, priklausantis nuo burnos ertmės ir dantų sveikatos būklės. Jei pacientas sveikas – apsiribojama dantų siūlu, šepetėliu su pasta ir skalavimo skysčiu. Papildomai gali būti panaudojamas irigatorius.
Jei paciento burnos sveikatos būklė nėra gera, tai reikalauja papildomų priemonių (specialūs šepetėliai, individualiai parinktos dantų pastos, skalavimo skysčiai ir kremai, irigatorius su specifiniais antgaliais ir t.t.).
– Kiek kartų per dieną ir kokiu metu reikia valyti dantis?
– Standartiškai 2 kartus – ryte ir vakare. Ryte galite valyti prieš valgį ir po valgio, bet tada išlaukite bent valandą. Aš esu už valymą prieš pusryčius, tuomet nauda bus visam organizmui ne tik dantims. Vakare svarbu išsivalius dantis prieš miegą svarbu nebeužkandžiauti.
– Ar galima dantis valyti, sakykime, 5 kartus per dieną?
Galima. Svarbu ne kiekis, o kaip kruopščiai tai darote – turite sistemingai nuvalyti visus visų dantų paviršius (vienas dantis turi 5 paviršius ) ir nepamiršti saugaus intervalo po valgio. Bet vėlgi – klausimas, ar tikrai tikslinga skirti tiek laiko per dieną ir valytis 5 ar daugiau kartų?
– Kodėl dantis reikia valyti sukamaisiais judesiais? Kas bus jei tiesiog trinsime juos šepetėliu be tvarkos?
– Valymas turi būti ne chaotiškas – sistemingas, kad visi danties paviršiai liktų švarūs. Valant sukamaisiais ir šluojamaisiais judesiais apsaugote danties paviršių nuo per didelio spaudimo ir nutrynimo.
– Ar tikrai reikia tiek daug priemonių: dantų siūlas, irigatorius, liežuvio šepetėlis, vieno danties šepetėlis, įprastas šepetėlis? Gal kurios nors galima atsisakyti? Pavyzdžiui, liežuvį valyti įprastu šepetėliu?
– Kiekviena papildoma priemonė sukurta taip, kad pagerintų individualią burnos higieną namuose ir ją palengvintų. Liežuvio plotas yra daug didesnis nei danties, todėl specialiai skirtu liežuvio valikliu jį nuvalysite greičiau ir efektyviau nei su mažesnio ploto dantų šepetėliu. Liežuvio valymas dantų šepetėlio šereliais nėra efektyvus, o laiko sugaišite daug. Kam rinktis sudėtingiau, jei galima paprasčiau?
– Kaip teisingai reikia nuvalyti liežuvį ir ką tai duoda?
– Liežuvis valomas 2 kartus per dieną kaip ir patys dantys. Specialiu liežuvio valikliu/grandikliu, be dantų pastos, iškišus liežuvį, braukiama nuo liežuvio šaknies link galiuko, vienakrypčiai judesiai turi būti ne per stiprūs. Švarus liežuvis sumažina blogą burnos kvapą, dantų ėduonies ir periodontologinių ligų riziką.
– Ką manote apie burnos skalavimo skysčius? Ar jie skirti kasdieniam naudojimui? Į ką reiktų atkreipti dėmesį renkantis? Ar yra skirtumas tarp didelių prekinių ženklų, randamų prekybos centruose, ir tų, kuriuos paskiria gydytojas?
– Burnos skalavimo skysčių pasirinkimas yra labai didelis – su deguonimi, nuo grybelio, su (be) fluoro, be (su) alkoholiu, nuo uždegimo, gydomieji.
Įprastiniai burnos skalavimo skysčiai yra papildoma priemonė dar geresnei individualiai burnos švarai palaikyti, bet negali pakeisti dantų šepetėlio su pasta. Tinkamai ir reguliariai naudojami neleidžia formuotis apnašoms, akmenims ir apsaugo dantenas.
Gydytojo paskirti skalavimo skysčiai skiriasi savo sudėtimi nuo kasdien naudojamo skysčio – gydo jautresnę, sergančią gleivinę, padeda užkirsti kelią galimai infekcijai pooperaciniu laikotarpiu.
Renkantis skystį svarbu išanalizuoti jo paskirtį bei sudėtines dalis ir rekomenduotą naudojimą.
– Kas kiek laiko būtina keisti šepetėlį? O gal, pavyzdžiui, užtenka jį išvirinti? Sako, kad liaudyje naudojamas toks metodas.
– Dantų šepetėlis ar jo galvutė turi būti pakeičiama, kai susidėvi šereliai, po ligos ar po tam tikrų odontologo procedūrų. Kai šereliai susidėvi – valymas tampa mažiau efektyvus. Persirgus vienam šeimos nariui, rekomenduojama visos šeimos narių dantų šepetėlius pakeisti naujais. Gaila, tačiau dantų šepetėlio išvirinimas neatstato deformuotų ar nulūžusių šerelių, todėl šį metodą reikia pamiršti. Galite suplanuoti dantų šepetėlį keisti pasikeitus metų laikui, taip bus lengviau prisiminti.
– Seniau buvo paplitęs dantų valymas soda, kad jie būtų baltesni. Dabar socialiniuose tinkluose kalbama, kad skalavimas kokosų aliejumi dantis turėtų baltinti. Kiek tuose liaudiškuose metoduose tiesos ir kokios jų rizikos?
– Mitai dažniausiai ir lieka mitais, kurie nepasiteisina. Pavyzdžiui, soda yra labai abrazyvi – ji ne tik geriau nuvalo apnašas (švarūs dantys tampa baltesni ), tačiau ir stipriai pažeidžia danties audinių vientisumą – subraižo ar net nutrina danties audinius. Dantys tampa jautrūs ir pažeistas danties vientisumas nebeatsistato – būtinas gydymas odontologo kabinete.
Kokoso aliejaus nauda yra žinoma dantenoms, tačiau pačių dantų jis neišbalins.
Šiai dienai saugiausia ir daugiausiai mokslo ištyrinėta medžiaga dantų balinimui yra peroksidas, jo naudojamos kelios rūšys. Specialistas, atsižvelgdamas į paciento bendrą burnos sveikatos būklę, parenka tinkamas ir saugias balinimo priemones.
– Kaip išsirinkti tinkamą dantų pastą? Ko – vengti?
– Dantų pasta turi būti parenkama invidualiai, priklausomai nuo bendros burnos sveikatos būklės ir atliktų procedūrų. Dantų pasta turi nuvalyti dantį, apsaugoti jį, standartiškai ėduonies rizikos profilaktikai, esant sveikiems dantims, pastos pagal fluoro kiekį jose yra klasifikuojamos pagal amžių: nuo pirmo dantuko iki 3 metukų turi turėti 500ppmF, nuo 3 iki 6 metukų 1000ppmF, o nuo 6 metukų 1450ppmF. Visada galite pasikonsultuoti su odontologu ar burnos higienistu. Pacientams, turintiems sveikus dantis, visada rekomenduoju kasdienei priežiūrai rinktis švelnią jautrumą mažinančią fluoruotą dantų pastą.
– Ką manote apie neseniai madingomis buvusias juodas dantų pastas?
– Svarbu, kad dantų pasta atliktų savo funkciją – nuvalytų ir apsaugotų dantį nuo ėduonies, jo nežalodama. Jei šios funkcijos atliekamos – spalva nėra svarbi.
– Ar galima balinamąją pastą naudoti kasdien ilgą laiką?
– Jei balinančią dantų pastą rekomenduoja burnos higienistas ar odontologas, jos naudojimo dažnį ir valymo metodikas aptaria iš anksto su pacientu, pagal jo burnos būklę ir atliktas procedūras, dantų restauracijas. Netinkamai naudojama balinanti dantų pasta gali daugiau pakenkti nei pateisinti lūkesčius.
– Dantų šepetėlis: kietas, pusiau kietas, minkštas, labai minkštas. Tiek pasiūlos. Kaip išsirinkti ir kam kuris tinkamas?
– Nesuklysite rinkdamiesi minkštą dantų šepetėlį – minkštais skirtingo ilgio užapvalintais šereliais. Specialistas, įvertinęs Jūsų burnos higieną, gali rekomenduoti specifines burnos priežiūros priemones. Pavyzdžiui, Jei valote išimamą dantų protezą – geriau rinktis kietą šepetėlį. Jei valote pirmąjį išdygusį dantuką – geriau rinktis minkštą vieno danties šepetėlį. Jei pacientas turi negalią – paprastą dantų šepetėlį geriau pakeisti elektriniu.
