Kalbėsiu apie vaikų įaugusių nagų problemą, nes per metus Vaikų ligoninėje išoperuojama virš 150 vaikų dėl šios patologijos. Nagą galima vadinti įaugusiu, kai šoninė nago dalis augdama pažeidžia odą ir sukelia uždegiminę reakciją bei antrinę infekciją. Dažniausiai pažeidžiamas didysis kojos pirštas ir tai pasireiškia skausmu, patinimu, šlapiavimu ir audinių išvešėjimu, kas vadinama granuliacijomis. Ateinantys pacientai dažniausiai šlubuoja, nes einant pirštą skauda arba būna apsiavę laisvesnę avalynę – šlepetes ar net skirtingo dydžio batus.
Rizikos faktoriai, kurie daugiausia prisideda prie nagų įaugimo, yra netinkama avalynė, netinkamas nagų kirpimas, kai nukerpama per daug nago ir užapvalinami kampai, nagų deformacijos ir traumos. Nors dažniausiai įauga kojų nagai, tačiau teko matyti įaugusius rankų nagus, prie to stipriai prisideda nagų kramtymas. Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau kartą dėl šios problemos atvyko pacientas, kuris sugebėdavo nukramtyti ir kojų nagus. (Neleiskite vaikams kramtyti nagų!)
Diagnozė remiasi simptomų pasireiškimu ir įaugusių nagų gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvai įaugę nagai pasireiškia nedideliu skausmu, nedideliu patinimu ir dauguma gali būti išgydomi taikant konservatyvias priemones. Pirmiausia tai yra šilto vandens vonelės kojoms su druskos ar kalio permanganato tirpalais po 10-20 minučių po 2-3 kartus per dieną keletą savaičių. Būtina tinkamai kirpti nagą tiesiai, neužapvalinant nago kampų ir per daug nenukerpant nago. Pirštui gyjant reiktų visada uždėti tvarstį su dezinfekuojančiu tirpalu ir laikytis griežtos higienos.
Amerikiečiai rekomendacijose taip pat aprašo, kad tarp nago ir odos galima įdėti vatos gabalėlį ar dantų siūlą, kad atskirtumėte nagą nuo odos. Visgi tokios procedūros gali būti labai skausmingos ir dažniau rekomenduojamos suaugusiems. Galima teipuoti pirštą taip atitraukiant odą ir sumažinant spaudimą, bet apie visas galimas priemones kiekvienu atveju jums turėtų papasakoti jūsų gydytojas. Konservatyvus gydymas reikalauja daug laiko ir pastangų, bet kantriai ir tikslingai taikant šias priemones išgyja daugiau nei 70 proc. pacientų.
Kai įaugęs nagas pradeda stipriai skaudėti, šlapiuoti, pūliuoti, išveša granuliacijos tuomet gali prireikti operacijos, kurios metu pašalinama įaugusi nago šoninė dalis, dezinfekuojama, išvalomos granuliacijos ir paveikiamas nago guolis. Dažniausiai tai atliekama vietinėje nejautroje, tačiau mažiems vaikams taikoma bendroji nejautra. Po operacijos nedidelei daliai pacientų gali išlikti skausmas, kiek vėliau išsivystyti antrinė infekcija ar nesugyti žaizda. Daugumai pacientų žaizda greitai užgyja, o kiek vėliau ir pilnai atauga nagas, nors pasitaiko ir pakartotinių nago įaugimo epizodų. Pasikartojančių atvejų dažnis stipriai varijuoja literatūroje, nes priklauso nuo taikomų metodų ir skirtingų patirčių gydymo centruose. Įaugus nagui pakartotinai taikomos visos priemonės, kurios išvardintos aukščiau.
Visgi tik nedidelei daliai vaikų nagai įauga dėl anatominių nago savybių, todėl didžioji dalis tinkamai prižiūrėdami nagus ir laiku ėmęsi priemonių galėtų apsieiti su konservatyviomis gydymo priemonėmis. Tai ką daryti norint išvengti operacijos? Pirmiausia visi pacientai ir pacientų tėvai turėtų būti informuojami apie tinkamą nagų karpymą – nagai turėtų būti kerpami tiesiai neužapvalinant nago kampų ir per daug nenukerpant nago. Taip pat būtina avėti tinkamą avalynę, kuri per daug neapspaustų kojos, ypatingai pirštų. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama kuo mažiau būti apsiavus batus ar atėjus į darbą ar mokyklą pakeisti žieminius batus į patogesnę ir labiau „kvėpuojančią” avalynę.
Jeigu pastebėjote, kad aplink nagą stipriai paraudo, skauda ar pradėjo šlapiuoti, pūliuoti ir situacija blogėja, tuomet nieko nelaukite ir kreipkitės į gydytoją, kuris paaiškins, kaip elgtis esant vienai ar kitai situacijai, o esant reikalui nusiųs chirurgui.
Šiuo metu reziduoju kraujagyslių chirurgijos skyriuje, todėl belieka palinkėti prižiūrėti savo bei aplinkinių ne tik nagus, bet ir kojas. Būkite sveiki!
