Kada tėvai turėtų susirūpinti atžalų laikysena, kad ši būtų taisyklinga ir nereikėtų pagalbos kreiptis į specialistus? Kokios netaisyklingos laikysenos pasekmės ir apie kitus su tuo susijusius klausimus atsiųstame pranešime spaudai pasakoja kineziterapijos klinikos „Sveikatos gama“ vadovas, kineziterapeutas Andrius Fedosejevas.
Kada tėvams reikėtų susirūpinti vaiko laikysena? Kas signalizuoja, kad ji nėra gera/ taisyklinga?
Tėvams vaiko laikysena reikėtų susirūpinti, kai vaikas daug laiko praleidžia nieko neveikdamas. Tai yra, kai jis turi mažai fizinės veiklos ir dienos režimas yra tik mokykla–namai, pataria gydytojas. Kai grįžęs namo, dažniausiai laiką leidžia bet kaip sukritęs prie telefono, kompiuterio, televizoriaus. Tokie įpročiai kenkia vaiko laikysenai.
„Jei pastebite, kad vizualiai vaiko pečių linija sukumpusi, galva nuvažiavusi į priekį, ties kaklo apačia susiformavęs gumbelis, reikėtų surūpinti nedelsiant. Visiems tėvams rekomenduoju vis patikrinti vaiko nugarą be marškinėlių – ar nesimato stuburo, pečių linijos asimetrijos“, – kalba A. Fedosejevas.
Ar taisyklinga laikysena įgimta, ar ją galima išsiugdyti/ išmokti?
Taisyklinga laikysena tikrai nėra įgimta. Tai suformuotas ir įgytas įgūdis. Įgimta gali būti stuburo forma, tačiau tai dažniausiai genetiškai paveldimi dalykai. O taisyklinga laikysena formuojama gyvenimo eigoje. Ji priklauso nuo to, kokiose padėtyse dažniausiai ir ilgiausiai būna vaiko kūnas. Ar vaikas aktyviai juda, dalyvauja sportinėse ir panašiose veiklose. „Ar laiką leidžia sukritęs kažkur vadinama „krevetės“ poza – pečiai į priekį, galva į priekį. Jei tokios padėtys taikomos ilgai ir dažnai, kūnas prie jų pripranta, priekinės dalies audiniai sutrumpėja, nugarinės dalies įsitempia, o stuburas visa tai užfiksuoja“, – paaiškina specialistas.
Taisyklingą laikyseną geriausia formuoti judesiu ir aktyvia veikla. Vyresnio amžiaus vaikai jau gali sąmoningai atlikti fizinius pratimus, kurie stiprina nugaros raumenis, gerina pečių poziciją ir pan. O kol vaikas dar nemoka ir nesupranta, kaip atlikti pratimus, jam rekomenduojama tiesiog aktyviau judėti, kad nesėdėtų vienoje vietoje, bet kuo dažniau keistų kūno pozicijas. Kuo anksčiau tėvai tuo pradės rūpintis, tuo paprasčiau ir mažiau problemų bus paskui.
„Pas mane ateina vaikų, kurie turi problemų su laikysena – pakumpę, susikūprinę ir pan. Paklausus, ar atlieka kažkokius pratimus, ar aktyviai leidžia laisvalaikį, dažniausiai atsakymas būna vienas – ne. Taigi judėjimo stoka yra pats didžiausias taisyklingos laikysenos priešas“, – dalijasi A. Fedosejevas.
Kokie veiksmai ir įpročiai galėtų neleisti susiformuoti netaisyklingai laikysenai?
Nereikia kažko labai daug. Užtektų vien įpročio kas valandą atsikelti iš sėdimos ar gulimos padėties ir šiek tiek pajudėti, pasimankštinti. Žinoma, aktyvūs sporto užsiėmimai ir panaši fizinė veikla pati efektyviausia priemonė taisyklingai laikysenai formuoti.
Taip pat ne mažiau svarbus veiksnys – ergonomiška vaiko darbo vieta. Darbo stalas, kėdė turi būti pritaikyti vaiko ūgiui bei sudėjimui. Kad vaikas nesikūprintų, sėdėtų tiesiai ir patogiai. Į visa tai turėtų atsižvelgti tėvai, nes vaikai patys nėra tiek sąmoningi, kad kreiptų dėmesį į savo laikyseną. Šis dėmesys ateina su laiku, bręstant ir formuojant tinkamus įgūdžius.
Koks turėtų būti stalo aukštis, kad vaikas sėdėdamas nesikūprintų?
Anot jo, tinkamas stalo aukštis – kai jis yra šiek tiek aukščiau už vaiko alkūnes arba alkūnių aukštyje. Kad nereikėtų kūprintis ar kaip tik pasistiebti. Jei vaikui tenka ruošti pamokas ar užsiimti kita veikla dirbant kompiuteriu, ekranas turėtų būti akių aukštyje – nei per aukštai, nei per žemai.
Svarbus ne tik stalo, bet ir kėdės aukštis. Kartais tėvai pamiršta į tai atsižvelgti. Idealus kėdės aukštis – kai vaikui atsisėdus keliai ir klubai yra viename lygyje. Jei vaikas sėdi per žemai, keliai būna per aukštai ir priešingai – sėdint per aukštai, klubai būna aukštesnėje padėtyje nei keliai. Tokios padėtys taip pat formuoja netaisyklingą laikyseną.
Dirbant svarbu keisti kūno padėtis – tam tikrą laiką padirbėjus, pastovėti, pajudėti, o pastovėjus pasėdėti.
Psichologiniai veiksniai, kaip teigia specialistas, taip pat turi įtakos vaiko laikysenos formavimuisi. Tai labiausiai pasireiškia brendimo metu. Vienas iš pavyzdžių: bręstant mergaitei pradeda formuotis krūtys. Kai kurios paauglės šį reiškinį priima natūraliai, o kai kurioms tai jautri tema. Mergaitė bando krūtinę slėpti, todėl pradeda kūprintis, gūžtis, atkiša į priekį pečius. Kompleksas atsiranda ir sparčiai augant. Su tuo taip pat dažniausiai susiduria mergaitės. Kad neatrodytų pernelyg aukšta, neišsiskirtų iš kitų, mergaitė pradeda kūprintis, gūžtis.
Kokios gali būti ilgalaikės netaisyklingos laikysenos pasekmės vaiko sveikatai?
Gydytojas taip pat įspėja, kad laiko leidimas prie telefonų, planšečių, kompiuterių daro įtaką ir vaiko laikysenos formavimuisi. Vaikai praleidžia daug laiko vienoje aplinkoje, kurioje gauna daug laimės hormonų, adrenalino, todėl visiškai nebenori kažkur eiti, kažką veikti, žaisti, susitikti su draugais kieme ir pan.
„Apskritai laikas, praleistas ekranuose, nėra geras laikas. Jis kenkia ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam vaiko vystymuisi – kalbos raidai, intelektui ir begalei kitų veiksnių. Paantrinsiu savo kolegoms – labai svarbu riboti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų“, – pataria A. Fedosejevas.
Kada netaisyklinga laikysena perauga į stuburo iškrypimą?
Netaisyklinga laikysena į stuburo iškrypimą perauga, kai vaikas pripranta ilgą laiką leisti vienoje padėtyje. Tarkime, persikreipęs nuolat sėdi prie kompiuterio ir pan. Tai tęsiasi kasdien, tokioje padėtyje praleidžiant ne vieną valandą. Toks faktorius išsivysto į stuburo iškrypimą – skoliozę, įspėja gydytojas.
Ką tėvai turėtų daryti, kokių priemonių imtis, kad pagerintų vaiko laikyseną? „Kaip jau minėjau, tėvai turėtų kiek įmanoma skatinti fizinį vaikų aktyvumą. Kad kuo daugiau laiko jie praleistų judėdami. Taip pat sukurti ergonomišką darbo vietą“, – komentuoja A. Fedosejevas.
Vaikų taisyklingai laikysenai išlaikyti jis rekomenduoja sportą. „Visada ir visiems sakau, kad reguliarios treniruotės užtikrina gerą vaiko laikyseną. Aišku, būkime realistai – idealios laikysenos, tokios, kaip pavaizduota vadovėliuose, neturi niekas. Net ir aš pats (juokiasi). Tačiau, kad vaikas nesusikūprintų, neiškryptų į šoną ir pan., tikrai galima pasistengti.
Kažkokios konkrečios sporto šakos, kuri būtų pranašesnė už kitas, išskirti negaliu. Vis tik, taisyklingai laikysenai gerinti gal nerekomenduočiau šachmatų ar kažko panašaus (juokiasi). O šiaip tinka visas sportas, kuris patinka pačiam vaikui“, – kalba gydytojas.
Iki kokio vaiko amžiaus ar lygio situaciją dar galima pataisyti?
Situacija lengviausiai koreguojama vaikui augant. Mergaičių kaulų sistema formuojasi prasidėjus mėnesinėms ir dar porą metų po jų pradžios. Berniukams – pradėjus keistis balsui ir taip pat dar porą metų po to. Taip sakant, paauglystėje dar galima ištaisyti situaciją ir pagerinti vaiko laikyseną.
„Kuo vėliau, tuo bus sunkiau, nes vaiko kaulai jau tampa tvirtesni ir jų pakoreguoti nepavyks. Nebent dar galima bandyti problemą spręsti dirbant su raumenų sistema, – sako A. Fedosejevas. – Netaisyklinga laikysena nėra liga. Nebent pats žmogus jaučia, kad kenčia tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Stuburo iškrypimai vadinami skolioze. Vienokią ar kitokią jos apraišką turi didžioji dalis žmonių. Tačiau pasitaiko ir kritiškų momentų, pavyzdžiui, kai stuburo iškrypimas žiūrint iš šono siekia 40 ar daugiau laipsnių. Tokia stuburo deformacija jau matoma net plika akimi. Ir tai nėra vien tik vizualus vaizdas, tai ir nervų šaknelių pakenkimai, vidaus organų pakitimai. O pati netaisyklinga laikysena nėra liga. Bet nieko nedarant, nesikreipiant į specialistus, tai gali peraugti į gana rimtą sveikatos sutrikdymą.“
Gydytojas nori paprašyti tėvų, kad matydami tam tikras vaiko laikysenos problemas nenumotų į tai ranka ir nedelsdami kreiptųsi į kineziterapeutą. Tokiu atveju būtų suformuotas tam tikrų fizinių pratimų planas, kuriuos vaikas turėtų atlikti namuose kasdien.
„Taip pat dar kartą pasikartosiu – vaikas turi augti fiziškai aktyvus, treniruotis, mankštintis ir kitaip aktyviai judėti. Suprantama, kad šiuo atveju atžalai pavyzdžiu turėtų būti tėvai, kurie taip pat būtų fiziškai aktyvūs. Fiziniai pratimai privalomi visiems mūsų planetos žmonėms, kurie nori ir patys būti sveiki, ir išlaikyti sveikus bei aktyvius savo vaikus“, – sako specialistas.
