– Šiandien dezinfekcinis skystis yra nepamainomas kiekvieno kasdienybėje. Kaip suprantu, jis itin sausina odą. Ar tai tiesa ir, jei taip, kodėl?
– Natūraliai odos paviršius padengtas nematoma plėvele, sudaryta iš įvairių medžiagų, tokių kaip riebalai, aminorūgštys ir kitos. Sveikos, išorinių veiksnių nepažeistos odos atveju ši plėvelė lyg cementas suklijuoja plytas – paviršines odos ląsteles – ir neleidžia išgaruoti odoje esančiam vandeniui. Tokia oda yra drėgna, švelni ir efektyviai atlieka savo apsauginę barjerinę funkciją. Naudodami įvairius dezinfekcinius skysčius, mes tirpdome tą odos „cementą“: dezinfekanto sudėtyje esančios medžiagos, pavyzdžiui, alkoholiai, ardo įvairių lipidų, baltymų molekules, dėl to tvirti ryšiai tarp paviršinio odos sluoksnio ląstelių nutrūksta ir yra pažeidžiamas odos barjeras. Negalėdama efektyviai sulaikyti vandens, oda sausėja.
– Ar sausa oda yra blogai vien tik dėl nemalonaus pojūčio, ar gali turėti ir sunkesnių pasekmių?
– Sutrikusi odos barjerinė funkcija išties gali lemti ne tik sausumo problemą. Svarbu žinoti, jog sveika, nepažeista oda mus apsaugo nuo įvairių mikroorganizmų, kitų išorinių aplinkos veiksnių. Sausa oda – palankesnė terpė patogeniniams mikrobams veistis, sunkiau gyja žaizdos, smarkiau pasireiškia įvairių alergenų ar dirginančių medžiagų išprovokuotos reakcijos. Be to, sausą odą gali lydėti ne tik bendras diskomfortas, tačiau ir stiprus niežulys, o tokie pojūčiai gali reikšmingai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę, ypač jei kalbame apie rankų odos pažeidimus.
– Dar vienas teiginys – dezinfekcinis skystis sunaikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas nuo odos. Ar tai tiesa ir kodėl tai yra blogai?
– Kadangi dezinfekcinių skysčių paskirtis yra naikinti pačius įvairiausius mikroorganizmus, ardydami bakterijų ar virusų struktūras jie neatsirenka, ar tai yra su mūsų organizmu sugyvenantis, ar jam žalingas veiksnys. Nušlavę nuo savo odos paviršiaus bakterijų įvairovę toje vietoje laikinai sutrikdome natūraliai susiformavusią mikrobiomą. Nors trūksta moksliškai pagrįstų duomenų, kokią neigiamą įtaką sveikatai mikrobiomos atžvilgiu galėtų daryti periodiškas rankų dezinfekavimas, manoma, jog žmogaus odos mikrobioma yra ypač atspari išoriniams veiksniams. Natūraliai organizme esantys mikrobai iš nedezinfekuotų odos sričių gali greitai pasiekti sterilias odos vietas ir taip atkurti sveiką pusiausvyrą odoje.
– O kaip dėl jų sudėtyje esančių chemikalų? Ar yra tokių, kurie kenkia odai?
– Žinoma, dezinfekcinių skysčių sudėtyje yra ir daugiau medžiagų, galinčių paveikti odą, sukelti iritacines (odos dirginimo) reakcijas ar net alergiją. Dažniau šis pašalinis poveikis pasireiškia naudojantiems ne alkoholinio pagrindo dezinfekcines priemones, kurių sudėtyje dominuoja ketvirtiniai amonio junginiai, aldehidai, taip pat priemones, papildytas sintetiniais kvapikliais, parabenais. Kai kurie dezinfekuojantys junginiai, pvz., triklosanas, jei skystis naudojamas ilgai, gali skatinti išsivystyti antibiotikams atsparias bakterijas ar žalingai veikti kitas organizmo sistemas, ne tik odą.
– Kaip pasirinkti tinkamą dezinfekcinį skystį?
– Atsižvelgiant į šiandienines aktualijas, siekiant maksimalios apsaugos tiek nuo bakterijų, tiek nuo virusų, rekomenduojama, jog dezinfekcinis skystis būtų alkoholinio pagrindo ir sudarytų ne mažiau kaip 60 procentų priemonės sudėties. Norint sumažinti dezinfekanto provokuojamą odos sausumą, galima rinktis gelio pavidalo variantus, papildytus odos drėgmę sulaikančiais ingredientais, pvz., gliceroliu, alijošiais ir kt. Svarbu atkreipti dėmesį į dezinfekcinio skysčio gamintojo rekomendacijas ir jį naudoti pagal paskirtį: jei tai yra priemonė, skirta dezinfekuoti paviršiams ir kitiems buities objektams, nenurodoma, jog ji tinkama tiesiogiai liestis su oda, tuomet šių nurodymų ir derėtų laikytis. Netinkamai pasirinktas dezinfekcinis skystis gali sukelti cheminių nudegimų ir kitų sveikatai pavojingų būklių. Alergiškiems, jautrią odą turintiems žmonėms, taip pat vaikams reikėtų vengti priemonių, kurių sudėtyje yra ketvirtinių amonio junginių (pvz., benzalkonio chlorido), kvapiklių ar parabenų.
– Kaip tinkamai jį naudoti? Kiek kartų per dieną? Kaip atgaivinti išsausėjusias rankas?
– Pirmiausia tinkama higiena turėtų būti palaikoma plaunant rankas po tekančiu apyšilčiu vandeniu su muilu, 20–30 sekundžių atidžiai trinant ne tik delnus, tačiau ir nugarinius plaštakų paviršius, pirštus, tarpupirščius bei panages. Infekcijų protrūkių metu tai reikėtų atlikti kuo dažniau, ypač jeigu lankomasi įvairiose viešose vietose, renginiuose, poliklinikose, pasinaudojus viešuoju transportu, po tiesioginio kontakto su kitais asmenimis (pvz., sveikinantis paspaudus ranką). Jei nėra galimybių tinkamai nusiplauti rankas ar jei padidėjusi infekcijų rizika, kai asmuo serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartoja imunitetą slopinančius vaistus ar neturi pakankamai išvystytų higienos įpročių (pavyzdžiui, maži vaikai), rankų antiseptikas, alkoholio pagrindo dezinfektantas yra tinkama alternatyva užtikrinti adekvačią higieną ir infekcijos plitimo prevenciją. Svarbu nepamiršti ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo: jeigu prisidengiame ne alkūne, o delnais, siekdami neplatinti galimo užkrato nuo savo rankų, taip pat turėtume panaudoti dezinfekcinį skystį. Maksimalus šios priemonės efektyvumas pasiekiamas tuomet, kai skystis kontaktuoja su oda mažiausiai 30 sekundžių, tai reiškia – pusę minutės odos paviršius turi būti drėgnas. Naudojant dezinfekcinį skystį reikėtų atkreipti dėmesį, jog jis nėra skirtas pašalinti nešvarumams, todėl, jei rankos purvinos, jas prieš tai derėtų nuplauti vandeniu su muilu ar bent jau nuvalyti drėgna servetėle. Siekiant išvengti pašalinio dezinfekcinio skysčio poveikio odai, nelaukiant galimo išsausėjimo ar kitų problemų, pagrindinė prevencinė priemonė būtų pakankamai naudoti drėkinamuosius rankų kremus. Rankas kremu reikėtų tepti po kiekvieno plovimo, idealiu atveju – per tris minutes jas nusausinus. Taip sumažinsime vandens garavimą iš paviršinių odos sluoksnių. Jei pasirodo pirmieji odos sudirgimo, egzemos požymiai, skubi pagalba odai galėtų būti nakčiai ant drėkinamojo kremo gausiau užtepti riebūs bevandeniai tepalai. Kai kuriais atvejais miegant rekomenduotina ant suteptų rankų mūvėti specialias vaistinėse įsigytas medvilnines pirštines – taip skatinama kremų veikliųjų medžiagų skvarba į gilesnius odos sluoksnius, sparčiau atsinaujina ląstelės ir stiprėja odos barjeras.
– O gal antibakterinės servetėlės yra mažiau kenksmingos odai? Ką rinktis geriau?
– Antibakterinės servetėlės tam tikrais atžvilgiais gali būti saugesnės ir švelnesnės odai, tačiau nesuteikiančios tokio efektyvumo kaip dezinfekciniai skysčiai; deja, neretai į jų sudėtį įeina alergizuojančių, odą dirginančių konservantų ar kitų priedų. Naudojantis servetėlėmis kokybiškai neapdorosime viso rankų ploto, tikėtina, veikliosios medžiagos nepasieks panagių, liks nepakankamai nuvalyti tarpupirščiai ir kitos „kritinės“ zonos. Servetėlių sudėtyje neįmanoma užtikrinti ir pakankamos alkoholio koncentracijos, kuri būtina siekiant veiksmingai sunaikinti patogeninius virusus bei bakterijas. Kaip minėjau, servetėlės yra tinkamas variantas tuomet, kai prieš dezinfekciją reikia nuplauti rankų paviršiuje esantį purvą ar maisto likučius, tačiau šalia nėra tekančio vandens ir muilo.
