- Pradėkime nuo pradžių – vaikas natūraliai įžengia į kitą raidos etapą ir prasideda nesusipratimai. Kas tuos nesusipratimus lemia?
- Na, tiesa pasakius, nebūtinai prasideda. Dažniausiai juos lemia tėvų nežinojimas, kad vaikas žengia į kitą raidos / brandos etapą. Jeigu tėvai kalba su paaugliu, suvokia jo pokytį, ir sugeba patys pakeisti bendravimą, prisitaikant prie paauglio reakcijų, tuomet kyla mažiau nesusipratimų. Raktas į tarpusavio supratimą yra bendravimas ir noras suvokti, ką išgyvena Tavo vaikas.
- Bręstantis vaikas labiau linkęs atsižvelgti į draugų nuomonę, jam smagiau būti su draugais ir visas gyvenimas sukasi kažkur ten, už namų sienų. O nuo tėvų atitolstama. Kaip išlaikyti tėvų autoritetą ir šiltus santykius?
- Tikriausiai vienas pagrindinių dalykų yra suprasti draugų santykio svarbumą, labai dažnai tėvai tai priima labai asmeniškai. Nors ryšys ir bendravimas su draugais užima vis didesnę dalį paauglio gyvenime, tai nereiškia, kad tėvų nereikia.
Labai svarbu, kad patys tėvai norėtų kalbėti apie draugus, pomėgius, veiklas, nepradėtų priekaištauti ar nusiteikti prieš laiką. Juk normalu, kad vaikystėje pažįstame beveik visus vaikų draugus, nes jie dažnu atveju būna iš artimos aplinkos. Mes auginame vaikus kartu ir matome kaip jie bendrauja. Lygiai tas pats turėtų būti ir su naujais paauglio draugais, pasikviesti vakarienės, leisti pernakvoti pas jus, ir stengtis užmegzti ryšį.
- Dr. Gordon Neufeld yra sakęs, kad paaugliui tėvai reikalingi ne ką mažiau, nei mažesniems vaikams. Bet suaugusieji dažnai galvoja priešingai. Kaip atrasti abiems pusėms tinkamą bendravimo formą? Ir kas turėtų būti to iniciatorius?
- Tėvų reikšmė nesumažėja, tam tikra prasme pasikeičia forma. Tėvai turėtų matyti savo vaiką, pastebėti gerus dalykus. Sugebėti suvokti, kad tavo vaikas, yra augantis žmogus, asmenybė, reikia atsižvelgti į jo nuomonę, neskubėti ir parodyti, kad paauglys drąsiai gali kalbėti. Neužverti durų. Atsipalaiduoti ir neskubėti. Jeigu vaikas matys ir supras, kad į jo nuomonę atsižvelgiama ir jis gali jaustis saugus šnekėdamas, iniciatoriaus ieškoti nereikės.
- Dažnai tėvai linkę labai rimtai reaguoti į įvairias vaiko reakcijas, žodžius, būsenas. Nori sukontroliuoti ir suvaldyti situaciją. Kokią vietą paauglystės laikotarpiu tėvų ir vaikų santykiuose užima humoras?
- Humoras yra pagalbinė priemonė nuimti įtampą, bet derėtų pasižiūrėti iš šalies, kas yra humoras ir kokia forma yra priimtina tavo vaikui. Paaugliai yra jautrūs kritikai, tad labai svarbu, kad juokas nepereitų į pašiepimą. Paaugliams viena jautriausių temų yra išvaizda, tad, pavyzdžiui aprangos pakomentavimas, kad atrodai, kaip į maskaradą išsiruošus / -ęs gali būti priimtas labai skaudžiai.
- Apibendrinant, Jūs kalbate apie kitokius scenarijus, kokie esminiai principai veikia šiuo ypatingu brendimo laikotarpiu? Ką būtinai turėtų suprasti ir įsisąmoninti kiekvienas, kuris namuose turi ar greitai turės paauglį?
- Svarbu įsisamoninti, jog pokyčiai kurie vyksta paauglio kūne, bei smegenyse, yra dideli pokyčiai. Ir impuslo kontroliuojamos funkcijos tik formuojasi. Tad tokie dalykai, kaip nesugebėjimas planuoti laiko ar tvardyti emocijų, nebūtinai reiškia atsakomybės nebuvimą. Reikia tėvų kantrybės ir laiko, kad to būtų išmokstama.
Plačiau šia tema sekmadienį bus kalbama konferencijoje Atsakinga Tėvystė.
