– Kada vaikai gali pajusti tą vadinamą „pirmąją meilę“?
– Jei paklaustume suaugusiųjų, kada jie įsimylėjo pirmą kartą? Galime išgirsti atsakymą, o tai buvo seniai, dar darželyje ar pradinėse klasėse. 4-5 metų vaikai jau gali puoselėti šiltus jausmus priešingai lyčiai. Berniukai gali žaisti su mergaitėmis ir grįžę namo sakyti tėvams, kad, kai užaugsiu, vesiu tą mergaitę. Dažnai apie vaikystės meilę laikomi šilti jausmai ir patys gražiausi prisiminimai. Kiti tikrąją „pirmąją meilę“ išgyvena paauglystėje, kiti dar vėliau. Nėra tokio vieno amžiaus visiems, kada ateina meilė.
– Ar berniukams ir mergaitėms tas amžius skiriasi?
– Vaikystės laikotarpiu nėra labai didelio skirtumo, kas mergaitės ar berniukai pajunta simpatijas. Tačiau paauglystėje mergaitės greičiau bręsta ir jos įsimyli anksčiau ir dažniausiai vyresnius už save.
– Kaip turėtų reaguoti tėvai, kai grįžusi penkiametė, sako, kad išsirinko sau vyrą darželyje?
– Stengtis kuo ramiau reaguoti ir ramiai išklausyti vaiką. Nepulti žeminti ar šaipytis iš vaiko jausmų. Vaikui tai labai svarbus gyvenimo įvykis. Taip pat nereikėtų aptarinėti su kitais suaugusiaisiais vaikui girdint, ką jums mažasis atskleidė. Tėvams derėtų gerbti dukros ar sūnaus simpatiją. Galima pasidomėti, ką žaidė kartu, ką veikė. Dažniausiai darželio simpatijos ilgai netrunka, bet vaiko širdelėje lieka ilgam. Kai kurie mokslininkai sako, kad šiltus jausmus atvirai išsako tie vaikai, kurie gyvena matydami gražius ir šiltus tėvų santykius. Vaikystėje vaikai mokosi bendravimo atkartodami, ką mato. Jei mergaitė mato, kad tėtis gražiai rūpinasi mama, padeda buities darbuose, paneša, gražiai meiliai vadina, taip mergaitė ir atkartos savo elgesį su berniukais.
– Kaip vaikams paaiškinti, kas yra meilė, kaip ją atpažinti ir ką su tuo jausmu daryti?
– Apie meilę su vaiku reikia kalbėti nuo mažumės. Žiūrint filmukus, skaitant knygutes aptariame, kaip tėveliai rūpinasi vaikučiais, kaip tėvelis ir mamytė rūpinasi vienas kitu. Paprasčiausiai vaikams galime paaiškinti, kad meilė – tai šiltas jausmas, kai norisi nuolat būti su mylimu žmogumi. O jei to žmogaus nėra šalia, mes galvojame, kaip jam sekasi, ką jis dabar veikia, kaip jis jaučiasi. Mylimo žmogaus pasiilgstame ir norime jam pasipasakoti, kaip sekasi. Meilės jausmo nereikia slėpti, galime išsakyti, o už tai mūsų niekas neturėtų pasmerkti ar juoktis. Galima mylėti ir linksmai laiką leisti su tuo žmogumi, o jei jo nėra šalia galime prisiminti, ką nuveikėme kartu arba pasvajoti, ką dar galėtume nuveikti kartu.
– Kada tai aiškinti būtų protingiausia?
– Į visus klausimus geriausia atsakyti, tada, kada jie kyla vaikui ir jis klausia. Tie klausimai kyla natūraliai, kai susiruošiame pas kažką į vestuves ar kai žiūrime filmą apie meilę. Jei neatsakysime, kai mūsų paklausė, tada tos informacijos vaikai ieškosis pas bendraamžius arba susidarys savo supratimą, žiūrėdami filmus ar jūsų su antra puse santykius.
– Kaip laikui bėgant keičiasi vaikų meilės jausmas?
– Pirmieji treji metai yra labai svarbūs formuojant vaiko gebėjimą mylėti. Kiek mes įdedame meilės, švelnumo, gražių žodžių, tiek paskui užaugęs jau galės duoti meilę kitiems. 4-5 metų vaikų meilė yra daugiau simpatija, noras žaisti kartu. Švelnumas reiškiasi, galvelės paglostymu, laikymusi už rankų ar nekaltais bučinukais. Vaikai natūraliai atkartoja, ką mato gyvenime. Pradinėse klasėse daugiau būdingas atitolimas berniukų nuo mergaičių ir berniukai daugiau žaidžia su berniukais, o mergaitės su mergaitėmis. Jei būna draugysčių, jos dažniausiai lydimos bendraamžių pajuokomis. Pradinukų porai svarbiausia praleisti kuo daugiau laiko kartu ir dažnai juos vienija bendri pomėgiai. Paauglystėje jau įsimylima labai rimtai, nors tai nėra dar tikroji suaugusiųjų meilė. Įsimylėjimą lydi labai stiprūs jausmai, jame labai daug susižavėjimo.
– Kada tėvai jau nebeturėtų numoti ranka į vaiko jausmus kitam draugui/draugei?
– Niekada negalima numoti ranka į vaiko jausmus kitam, nesvarbu, kiek vaikui metų: keturi, septyni ar aštuoniolika. Jei vaikui tai yra svarbu, ir tėvams turėtų būti įdomu. Jei pasijuoksite iš vaiko jausmų ar kvailai pakomentuosite, paskui nesitikėkite iš vaikų atvirumo ir kad ištikus santykiuose krizei, vaikai kreipsis į jus. Vaikai gali pasirinkti ir netinkamus draugus, o tik pakankamai artimai bendraudami su vaiku, galėsite jam padėti suprasti kokie santykiai yra žalingi.
– Kaip apie meilę kalbėti su paaugliu?
– Apie meilę paaugliai jau žino daug ir jiems nereikia pasakoti, kas ta meilė yra. Jei paauglys/ė susiranda porą reiktų besąlygiškai priimti paauglio pasirinkimą. Priimdami pasirinkimą, tėvai galės artimiau susipažinti su paauglio draugu/e. O susipažinus geriausia elgtis ir toliau kaip įprasta šeimoje. Jei šeimai būdingos išvykos, bendros vakarienės, galite pakviesti ir paauglio draugą/ę kartu. O jei jūsų šeimai nėra būdingas labai artimas bendravimas, tai per daug smalsaudami galite tik atstumti ar užpykdyti paauglį. Jei tėvai prieštarauja pasirinkimui ar pačiam faktui sakydami „Tu dar per jaunas!”, „Kam tau to reikia?“, kyla tik dideli konfliktai. Netinka ir atvirkštinis prie paauglio priekabiavimas „Kada gi susirasi draugę/ą?“. Taip galime pastūmėti vaiką į bet kokius netinkamus santykius arba mažinti pasitikėjimą savimi.
– Kada reikėtų sunerimti ir įtarti, kad nauji jausmai trukdo vaiko kasdienei veiklai?
– Sunerimti reiktų, kai vaiko mokslai nuvažiuoja arba atsiranda netinkamas elgesys (bėgimas iš pamokų, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir t.t.). Geriausiai reiktų rimčiau sureaguoti, kai tik elgesys pradeda blogėti ir nelaukti, kas bus dar. Sunerimti tėvams reiktų, kai emocinė būsena suprastėja ir dauguma savaitės dienų vaikas praliūdi, verkia arba būdingi nuolatiniai pykčio priepuoliai, nėra gerai ir padidėjęs per didelis aktyvumas, nuolat pvz.: sportuoja, nemiega.
– Kaip paguosti paauglį, kurį atstūmė meilės objektas?
– Svarbiausia paauglį išklausyti ir klausyti tiek kartų kiek reikia. Taip pat svarbu priimti jausmus, kad kai kažkas atstumia, natūralu jaustis liūdnam ir piktam. Jei ir jums yra buvę panašiai, galite pasakyti: „Suprantu tave, aš ir pirmąją meilę sunkiai išgyvenau. Reikėjo daug laiko, kad atsigaučiau“. Jei prisimenate, kas jums padėjo jaustis geriau, galite pasidalyti su paaugliu. Jei sakysite nuoširdžiai, vaikas tikrai išgirs ir galbūt pasinaudos. Pagalvokite, kas paprastai prablaško jūsų paauglį ar pasivaikščiojimai, ar pokalbiai su draugais, o gal skani vakarienė, o gal tiesiog leidimas pabūti vienam. Primygtinai nesiūlykite kažkokios veiklos, visada paaugliui palikite pasirinkimo laisvę.
– Kaip pateikti patarimus, kad jie neskambėtų kaip pamokslai?
– Paaugliai geriausiai patarimų klauso per istorijas, filmus. Galite pasakoti apie save ar kitą jums žinomą žmogų, kaip jis pakliuvo į panašią bėdą, kaip ir jūsų paauglys. Svarbiausia aiškiai įvardinti, kaip tas žmogus jautėsi bėdoje ir ką automatiškai norėjo daryti, tačiau pasielgė išmintingai ir problemą išsprendė. Labai svarbu paauglį mokyti ieškoti daugiau išeičių, nei jis mato. Visada gyvenime yra viena daugiau pasirinkimo galimybe, nei mes matome. Kaip juokauju, net ir maistas, patekęs į mūsų skrandį, visada turi dvi išeitis.
