Remonto darbams – milijonai

Su tokia problema susiduria ne tik Vilniaus mamos, bet ir kitų miestų. Kita mama Greta rašė, kad su tokia pati problema yra ir Klaipėdos vaikų konsultacinėje ligoninėje. Dar viena mama skundėsi, kad patekti į Alytaus ligoninę taip pat yra sunkumų.

Delfi kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pakomentuoti tokią situaciją. Anot Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojo Arūno Visocko, visi vykdomi nauji projektai Vilniuje yra pritaikomi neįgaliesiems ir dviratininkams, mamoms su vėžimėliais, be to, dedamos pastangos ir skiriamos lėšos, kad sena infrastruktūra būtų atnaujinama, pertvarkoma ir taptų kuo draugiškesnė. „Pradedant kiekvieną naują projektą atsižvelgiama tiek į neįgaliųjų, tiek į mamų su vėžimėliais poreikius, tačiau visi projektai labai skirtingi ir integruoti, sudėtinga įvertinti atskirai lėšų skaičių – vien kiemų remonto darbams šiemet skyrėme daugiau nei 2 milijono eurų, o šaligatvių įrengimo ir remonto darbams šiemet skirta apie 900 tūkst. eurų“, – sakė pavaduotojas.

Tėvai su vežimėliu

Anot jo, kiekvienais metais yra tvarkomi šaligatviai ir nuleidžiami jų bortai ties perėjomis, remontuojami keltuvai požeminėse miesto perėjose, o perėjose, kurios nėra pritaikytos svarstoma suprojektuoti ir įrengti naujus keltuvus.

„Visose renovuojamose švietimo įstaigose buvo įrengtos nuovažos, keltuvai, kiekviename aukšte įrengti tualetai neįgaliesiems, pažymėtos vietos neįgaliesiems automobiliams pastatyti. Ikimokyklinio ugdymo darželiuose taip pat įrengtos nuovažos, keltuvai, įrengtos plačios durys, praplatinti pereinamieji kambariai einant iš grupės į grupę, kai kuriuose darželiuose grupės specialiai pritaikytos neįgaliesiems“, - nuveiktus darbus vardijo A.Visockas.

Šiuo metu yra projektuojami nauji keltuvai Pilaitės požeminėje perėjoje, vyksta esamų požeminių perėjų, kuriose buvo neveikiantys keltuvai, remontas, planuojama, kad prieš keliolika ar keliasdešimt metų statytose perėjose bus suprojektuoti ir įrengti nauji keltuvai.

„Vilniaus mieste yra vykdoma būsto pritaikymo neįgaliesiems programa. Būsto pritaikymas apima neįgaliojo gyvenamo būsto patalpų minimalų pertvarkymą, smulkius remonto darbus, užtikrinančius neįgaliajam savarankišką ir saugų judėjimą patalpose ir patekimą į būstą. 2018 m. patvirtinti pritaikyti 65 būstai, preliminariai planuojama papildomai patvirtinti dar 47 būstus“, - pasakojo specialistas.

Tėvai su vežimėliu

Patekti neįmanoma ne tik į pastatus

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė pasakojo, kad jei pastatas yra remontuojamas, daugeliu atveju įėjimas žmonėms, turintiems judėjimo negalią, ar mamoms su vežimėliais yra pritaikomas, priešingu atveju – nelabai kas daroma. „Labai mažai iniciatyvų, kad kas nors padarytų įėjimą be pastato remonto. Viešosios paskirties objektai, tokie kaip paštas, kultūros pastatai, deja, to stokoja. Kita vertus, nereikia net kalbėti apie pastatus. Pažiūrėkite į viešąsias erdves. Žmonės nenaudoja tam tikrų viešųjų erdvių kaip paupys, nes nėra, kaip į jį patekti. Gal ten ir nutiesti puikūs dviračių takai, bet kaip iki jų nusigauti?“, – retoriškai klausė architektė.

Anot jos, įstatymas reglamentuoja, kad naujuose pastatuose būtų sudaryta galimybė į jį patekti visiems. Deja, to įgyvendinimas kartais užtrunka. „Pažiūrėkite, kas darosi gyvenamuosiuose pastatuose? Yra tokių, kur nėra liftų, kaip ten patekti? Tad problemų yra daug“, – teigė R.Leitanaitė.
Ji pridūrė, kad įrenginėjant patogų įėjimą judėjimo negalią turintiems žmonėms, pastato valdytojai turėtų pasikonsultuoti su architektais. „Daugeliu atvejų tokie papildomi dariniai sudarko architektūrinį vaizdą, nes jie daromi labai utilitariai žiūrint. Prie matomo fasado padaromas platus guminis pandusas su blizgančiais turėklais, visiškai neatsižvelgiant į architektūrą. Taip neturėtų būti“, – teigė architektė.