Atsiųstame pranešime spaudai projekto „Tėvai ryšyje“ autorė, šeimų konsultantė, tėvų grupės „Augantys tėvai“ moderatorė R. Cikanaitė pasakoja apie poros santykius tapus tėvais, pagrindinius iššūkius ir sprendimo būdus.
Anot R. Cikanaitės, pirmieji metai po kūdikio gimimo yra intensyvių fizinių ir psichologinių pokyčių metas. Moteris turi iš naujo susipažinti su kūnu, prisijaukinti žindymą. Abu tėvai greičiausiai kenčia nuo miego trūkumo ir bendro netikrumo, nežinojimo, nuovargio jausmo, todėl atsiranda intymus, emocinis ir fizinis nutolimas.
Keičiasi ir kiti reikšmingi iki tol turėti santykiai. Pavyzdžiui, seneliams įsitraukiant į vaikų auginimą pastebime savyje jausmų sąmyšį, susijusį su mūsų pačių vaikyste ar santykiais su tėvais. Bendravimas su draugais irgi keičiasi dėl kūdikio priežiūros poreikių ir naujų prioritetų. Tai paaiškina, kodėl dauguma porų, kartu arba individualiai, išgyvena tapatybės krizę per pirmus buvimo tėvais metus.
Atsakydama į klausimą, ar santykių pablogėjimas paliečia visas šeimas, R. Cikanaitė dalijasi mokslų daktaro, porų terapeuto Johno Gottmano 2019 metais žurnale „Journal of Family Psychology“ paskelbto tyrimo rezultatais. Šio tyrimo metu mokslininkas pastebėjo, kad 67 proc. porų, susilaukusių kūdikio, patiria nusivylimą tarpusavio santykiais, poroje atsiranda priešiškumas, nuoskauda, vienišumo jausmas. Kodėl kartais taip ilgai lauktas šeimos pagausėjimas suteikia tiek daug išbandymų? Kodėl tarsi naujoje šviesoje pamatome patys save ir savo partnerius? Kodėl kartais atrodo, kad nebežinome, kas esame ir su kuo gyvename?
J. Gottmanas savo tyrime taip pat pabrėžė, kad naujas mamos ir tėčio vaidmuo turi tiesioginę įtaką poros santykiams. Čia panašiai, kaip būna, jeigu dirbame kartu, – po darbo neišspręstus klausimus parsinešame namo ir pykstamės dėl darbo namuose. Tapus tėvais nesutarimai dėl vaikų auklėjimo persikelia į pagrindinius poros santykius. Ir to labai sunku išvengti, nes biologiškai mamos ir tėčiai nori vaikus auklėti skirtingai. Mamos daugiau augina, tėčiai daugiau žaidžia.
Tėvystės grupę moderuojanti R. Cikanaitė akcentuoja, kad tapus tėvais svarbu dėl naujos šeimos rutinos pasidalyti namų ruošos darbus, įtraukti tėtį į kūdikio priežiūrą, nenusisukti vienam nuo kito, reguliariai kalbėtis, pasirūpinti laiku kartu, kuriame nebus vaikų, išlikti aktyviems fiziškai ir ilsėtis, kai galime.
Paklausta, kaip ir kada stiprinti poros tarpusavio santykius, kai aplinkui krūva buities, darbo ir tėvystės iššūkių, R. Cikanaitė kviečia sau užduoti svarbų klausimą – kam man iš viso reikalingas vyras arba žmona? Atsakymas atrodo savaime suprantamas: kad jausčiausi mylima (-as), kad kas nors būtų šalia, vienai (-am) liūdna, dviese smagiau.
Kai gimus vaikui ateina reguliarus neišsimiegojimas, nuovargis, neprivalgymas, skubėjimas, įtampa, pyktis, apsilankymas duše ir tualete tik greitosiomis ir atidarytomis durimis, labai aiškiai ir skaudžiai pamatome savo pačių ir mūsų partnerių žmogišką ribotumą.
Paprasčiausiai nebegalime patenkinti savo pagrindinių fiziologinių poreikių, ką jau kalbėti apie kito asmens padarymą laimingu.
Tokiais nelengvais etapais reikia ieškoti gilesnių atsakymų į klausimą, kodėl mes kartu? Surasti bendrystę, kuri padėtų išlaikyti tėvystės metus. Jūsų stiprus vidinis atsakymas į klausimą „kodėl mes kartu“ padės išsilaikyti audrose ir išplaukti į kitą krantą, dalijasi šeimų konsultantė.
