„Tėvams priminti apie šį pavojų yra labai gerai, nes dažnai žmonės net neįtaria, kad automobilyje tyko perkaitimo pavojus“, – sako Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. Vaidotas Gurskis.
„Kalbame apie hypertermiją, t. y. būklę, kada organizmas perkaista dėl labai karštos aplinkos temperatūros. Tokiu atveju natūralus žmogaus termoreguliacijos centras nesugeba sureguliuoti kūno temperatūros ir organizmą vėsinantys mechanizmai darosi nepakankami: periferinių kraujagyslių išsiplėtimas, prakaitavimas, dažnas kvėpavimas ir kt.“
Gydytojas pastebi, kad suaugę kartais nepagalvoja, kad vaikas, paliktas automobilyje, kai aplinkos temperatūra 22 laipsniai, gali greitai perkaisti.
„Tačiau automobilis yra uždara erdvė ir šiltnamis kartu. Temperatūra viduje labai greitai didėja ir gali lengvai pakilti iki 47 laipsnių. O pakilimas iki 41 laipsnio jau pavojingas gyvybei“, – perspėja medikas.
„Nes prasideda baltymo denatūracija, t. y. audinių irimo procesas, kuriam labiausiai jautrios yra galvos smegenys“.
Kalbėdamas konkrečiai apie vaikus, gydytojas V. Gurskis pabrėžia, kad jų kūno temperatūra dėl fiziologinių ypatumų kyla 3-5 kartus greičiau, nei suaugusiųjų, todėl per keletą minučių gali ištikti hipertermija, o per 2 val. negrįžtami organizmo pokyčiai, lemiantys mirtiną baigtį. „Beje, net pravertas automobilio langas, ne visada apsaugo nuo hipertermijos“, – sako gydytojas.
Kaip nepamiršti vaiko automobilyje
„Įdomu pasižiūrėti į užsienio šalių statistiką, dėl ko taip atsitinka. Taip galime suplanuoti profilaktikos priemones ir paaiškinti visuomenei, kaip visiems elgtis, kad tokių atsitikimų nebūtų“, – dalijasi V. Gurskis.
Amerikiečiai pateikia tokius duomenis:
• 51 proc. atvejų tėvai tiesiog pamiršta vaikus automobilyje.
• 30 proc. atvejų vaikai patys įlipa į automobilį ir užsitrenkia, o tada negali išlipti.
• 20 proc. atvejų vaikai paliekami automobilyje sąmoningai. Tėvai tikisi greitai grįžti, nenori vestis vaikų kartu ir pan.
Europos statistika kiek kitokia:
• Apie 46 proc. atvejų, kai vaikai paliekami atsitiktinai.
• 54 proc., kai patys tėvai nusprendžia palikti vaikus.
Nors Europos statistika skiriasi nuo amerikiečių duomenų, bet bendrai visi sutaria, kad apie pusę atvejų yra atsitiktinai palikti vaikai. Gydytojas pataria įsiminti keletą paprastų veiksmų, kurie ateityje gali padėti prisiminti, kad kartu važiuoja ir vaikas.
1. Padėti savo daiktus ant galinės sėdynės šalia vaiko. Taip, lipdami iš automobilio, prisiminsite ne tik savo daiktus, bet ir vaiką.
2. Ant sėdynės šalia vairuotojo pasidėti vaiko daiktų. Tokiu būdu, lipdami iš automobilio, tėvai pamatys tuos daiktus ir prisimins vaiką.
3. Siūloma įsirašyti kasdienį kartotinį priminimą mobiliajame įrenginyje, kad nuolat būtų primenama, kad turite išlaipinti vaiką iš automobilio.
Praviras automobilio langas nėra išeitis
Gydytojas pabrėžia, kad ypatingai svarbus dalykas – vaikai, ypač mažamečiai, savo organizme turi mažiau vandens, nei suaugę. „Ir tas vanduo susikaupęs ne viduje ląstelės, o išorėje. Tai sąlygoja greitą skysčių netekimą perkaistant. Tad būnant karštyje ir keliaujant būtina turėti vandens ir jo vis pasiūlyti vaikams“.
Jei automobilis paliekamas stovėti, o jame lieka mažamečiai, praviras langas vaiką apsaugoti gali tik tuomet, jei tam yra atitinkamos sąlygos. „Šiek tiek praviras langas gali būti nepakankamas ventiliacijai ir jei nėra skersvėjo, perkaitimo rizikos tai nesumažina. Todėl geriausia apskritai vaikų nepalikinėti vienų automobiliuose“, – sako gydytojas V. Gurskis. „Todėl tikrai svarbu, kad jei praeivis pamato vaiką automobilyje, turėtų skambinti pagalbos telefonu 112 (Lietuvoje) ir informuotų tarnybas. Nes būklė gali būti labai pavojinga, taip pat ji greitai blogėja“.
„Daugelyje šalių teisinės atsakomybės už vaiką, paliktą automobilyje, nėra. Tačiau Amerikoje, kai kuriose valstijose yra tam tikros sankcijos, nes vaiko palikimas automobilyje gali būti traktuojamas kaip nepriežiūra. Vadinasi, visuomenė skatinama ir tokiomis priemonėmis rūpintis savo vaiku ir jo nepalikti vieno automobilyje. Galbūt dėl to skiriasi ir statistika“, – svarsto medikas.
Kalbėdamas apie tragiškai pasibaigusius vaikų palikimo automobilyje atvejus, Vaidotas Gurskis pateikia Amerikoje atliktus paskaičiavimus: „šioje šalyje kasmet miršta apie 36 vaikus nuo hipertermijos. Per 12 metų buvo suskaičiuotos 468 mirtys dėl šios priežasties“.
„Europos statistiniai duomenys yra fragmentiški. Nors Belgijoje ir Prancūzijoje 2007 – 2009 metais buvo užfiksuoti tik 26 vaikų hipertermijos atvejai, kai vaikai paliekami automobiliuose, tačiau 7 jų buvo mirtini. Pavieniai hipertermijos sąlygoti vaikų mirties atvejai registruojami Izraelyje. Lietuvoje mirtinų atvejų, kiek žinau, nepasitaikė“ , – sako V. Gurskis.
Kitos, dažniausiai vasarą pasitaikančios, vaikų traumos
Kasdien su įvairiomis vaikų traumomis susiduriantis medikas vardija pagrindines situacijas, kuriose tėvai turėtų būti itin atidūs.
„Skendimai. Skendimų dažnis paprastai didėja tose šalyse, kur auga pragyvenimo lygis ir daugėja baseinų prie nuosavų namų“, – sako gydytojas. „Lietuvoje taip pat stebime, kad skendimų atvejų tvenkiniuose nemažėja. Tėvai nesužiūri, vaikai nubėga ir įkrenta, o nemokėdami plaukti nuskęsta. Vienintelė profilaktikos priemonė – nepaleisti vaikų iš akiračio ir juos saugoti, mokyklinio amžiaus vaikus būtina išmokyti plaukti ir saugaus elgesio vandenyje taisyklių“.
„Dviračiai, keturračiai, motociklai – būna gana rimtų traumų ir jos suprantamos, jei lekiama dideliu greičiu. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į atitinkamas apsaugas vaikams, kurie naudojasi šiomis transporto priemonėmis“, – perspėja medikas.
„Vaiko apsiplikinimas karštais skysčiais arba nudegimai liepsna grilio sezono metu“. Vaidotas Gurskis sako, kad kasmet pasitaiko vaikų, kurie nudega liepsna, bandant degiu skysčiu įkurti kepsninės anglis. „Jau šiemet buvo toks atvejis, kai mergaitė stovėjo pavėjui, o jos sesuo pylė degų skystį ir taip užsidegė mergaitės drabužiai“.
Kaip elgtis nusideginus liepsna
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Cholopova pateikia keletą praktinių patarimų, ko reikėtų imtis, jei nusideginama liepsna.
– Atitraukite vaiką nuo objekto, kuris sukėlė nudegimą.
– Jeigu dega drabužiai, apipilkite juos nestipria srove vėsiu vandeniu. Jei po ranka nėra vandens, užmeskite ant nukentėjusio storą apklotą iš natūralaus audinio – medvilnės ar vilnos.
– Saugiai užgesinkite bet kokius smilkstančius ir degančius drabužius.
– Suteikus pirmąją pagalbą, gabenkite nuketėjusį į medicinos įstaigą arba kvieskite greitąją pagalbą.
– Nenuvilkite sudegusių drabužių, jei jie lengvai nenusitraukia nuo kūno.
– Pilti vėsų vandenį galima ne tik ant nudegusios vietos, bet ir ant drabužių.
– Ant nudegusios vietos uždėkite vėsų, drėgną, sterilų (švarų) tvarstį. Stebėkite nukentėjusiojo gyvybės požymius iki medikų atvykimo.
Norint išvengti terminių nudegimų specialistė pataria neleisti vaikams žaisti prie lauko krosnelių. „Kol atvėsta grilis ar krosnelė, svarbu prižiūrėti, kad vaikas jų neliestų. Taip pat visuomet reikėtų turėti šalia talpą su vandeniu, kad esant reikalui galima būtų užpilti išsiliepsnojusią ugnį“, – sako Ala Cholopva.
Dar vienas svarbus dalykas – neskubėti eksperimentuoti su tepalais, kurie neskirti nudegimų gydymui. Specialistės teigimu, jokiu būdu negalima naudoti aliejų arba riebių tepalų. „Riebūs tirpalai užkemša poras, susidaro šilumai nepralaidi plėvelė ir šiluma neišgaruoja į aplinką, o skverbiasi gilyn į odą, taip dar labiau ją pažeisdama. Oda negali natūraliai vėsintis“, – sako A. Cholopova.
