Paaiškino, kas iššaukė tokius pokyčius
Lietuvos mokyklų vadovų asociacija buvo vieną tų, kurie manė, kad reikia keisti tvarką ir užkirsti kelią nepateisinamiems pamokų praleidinėjimams. Nors mokinių tėvams tvarka, kuri vyrauja dabar, atrodo paprasta ir tinkama, asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas paaiškino, kodėl reikalaujama pokyčių.
„Aš vertinčiau visą šitą situaciją kaip mėginimą atkreipti visuomenės dėmesį, kad pamokų lankymas yra svarbu. Aš irgi daugiavaikis tėtis, tai suprantu, kad skirti laiko bendravimui atostogų metu, skirti dėmesio – tai labai svarbu. Daugeliu atveju, mokyklinio amžiaus vaikai išgyvena paauglystės laikotarpį, tai labai svarbu jiems tas dėmesys, svarbu kažko nepraleisti, bet ši tvarka, pati savaime, ji nėra per daug griežta“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, į problemą galima pažvelgti iš įvairių pusių.
„Paminėsiu keletą aspektų. Vienas iš jų – socialinės rizikos šeimose, kur po to pasijungia ir vaikų teisės, ir taip toliau, kur kažkokių griežtesnių priemonių ėmimasis už vaiko nepriežiūrą, dėl nelankymo mokyklos – jis buvo labai retas ir sunkiai taikomas atvejis. Iliustruosiu ir kitą situaciją – gyvas, mokinių pasakotas pavyzdys. Petriukas, kaip visada, serga, auklėtojai praneša, kad serga, vyksta lietuvių pamoka, Petriukas serga, jau kitą savaitę gal pasveiks, grįš, bet jis po dviejų savaičių grįžta, visas gražiai įdegęs, tikrai neatrodo, kad sirgo ir, galų gale, išaiškėja, kad jis praleido atostogas su tėvais, nes vaikų atostogų metu kelionės išbrangsta, o kada atostogos baigiasi – jų kaina šiek tiek kita, tad tėvai, naudodamiesi ta galimybe, važiuoja su vaikais atostogų ne atostogų metu“, – pasakojo D. Žvirdauskas.
Pasak jo, jeigu nauja tvarka neveiks ir nesukels reikšmingų pokyčių – bus teikiamos rekomendacijos ją taisyti ir keisti.
„Aš tikrai raginčiau visuomenę, šeimas nedaryti dėl to didelės tragedijos. Pabandykime, pažiūrėkime, kaip seksis ta komunikacija. Kiekvienas atvejis gali būti pamokantis, gali būti kažkokia mintis keisti tas taisykles, tai aš tikrai raginčiau nedaryti dėl to problemų“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.
Kenčia mokinių pažangumas
Pasak lietuvių kalbos mokytojo A. Avčininko, mokyklos nelankymas sukelia padarinius ir mokinių pasiekimams.
„Aš manyčiau, kad būtina tą tvarką peržiūrėti ir griežtinti, nes visą laiką mokykla lieka atsakinga už tai, kokie yra mokinio rezultatai, koks jo pažangumas, kokia jo yra motyvacija į tą mokyklą eiti. Šioje vietoje, žvelgiant į tą Lietuvos tvarką, nematyti tos pasidalintos atsakomybės, kam ji kliūva už tai, kad mokinys neateina į mokyklą, prastai lanko ir tai, aišku, atsiliepia jo ugdymo pasiekimams. Kiek domėjausi ir Vakarų valstybių politika, net ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje ta tvarka yra gerokai griežtesnė, o Lietuvoje – be galo liberali. Manau, kad tai tikrai neprisideda ir prie nacionalinės ugdymo kokybės, ir mūsų įvaizdžio bent jau Europos kontekste“, – teigė jis.
Tačiau nesilaikantiems tvarkos – bausmių nenumatyta, tad kyla klausimas – ar tikrai problema bus išspręsta?
„Mokyklos, vėlgi, yra paliktos savieigai, spręsti viską pačios ir mokyklos, aišku, nenori konfliktuoti nei su tėvais, nei su mokiniais. Tų minkštųjų priemonių, gerovės komisijos posėdžių būna ir trys, ir penki, bet problema nedingsta. Mokiniai manipuliuoja, tėvai manipuliuoja ir mes nieko šioje vietoje neišspręsime. Reikia vieną kartą išdrįsti ir priimti šiandien nepopuliarų sprendimą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje atneštų labai didelę grąžą. Niekas tų sprendimų šiandien nenori, visi kraunasi sau reitingus ar ieško tam tikrų aptakesnių ir minkštesnių būdų tą problemą spręsti ar ją pridengti kažkokiais pažadais, ar naujais aprašais ir taip toliau, bet pati problema, iš esmės, nėra sprendžiama ir šitas naujas aprašas jos tikrai neišspręs, ir mes tos kokybės, į kokią norime orientuotis, nepasieksime“, – teigė A. Avčininkas.
Anot jo, problemos sprendimas neturėtų būti vien mokyklos rankose.
„Jeigu mokinys nelanko mokyklos, būna ir 30 dienų nepateisintų, ir taip toliau, o galiausiai mes jam išduodame tą patį mokyklos baigimo pažymėjimą, brandos atestatą ir mokinys turėjo mokytis vieną dalyką, tarkime, 350 valandų, iš kurių jis mokėsi tik 110, tai kokio rezultato mes tikimės ir kodėl mes visada reitinguojame mokyklas, kad jos nepasiekia tam tikro kokybės lygio? Čia reikia tokių kompleksinių sprendimų vieną kartą ir parodyti, kad, vis dėlto, tyrimais paremtas yra toks aprašas ir, kad lankomumas yra tiesiogiai susijęs su ugdymo rezultatais, su mokinio motyvacija, karjeros perspektyvomis ir taip toliau, ir už tai atsakingas yra mokinys, mokykla ir tėvai. Na, negali būti vien mokykla palikta spręsti tokio lygio problemą“, – teigė A. Avčininkas.
Moksleiviai pokyčius vertina nevienareikšmiškai
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas J. Trumpa teigė, kad sąjunga šį pokytį vertina teigiamai, tačiau patys moksleiviai yra pasidaliję į atskiras stovyklas.
„Visų pirma, su lankomumu, iš tikrųjų, yra problemų. Nemaža dalis moksleivių praleidžia didelę dalį pamokų, yra savivaldybių, kur bendroje sumoje nepateisintų pamokų skaičius siekia apie 35 procentus ir tai reiškia, kad tie moksleiviai praranda labai daug to ugdymo proceso. Jeigu tu ir dalyvauji pamokose, bet nesi labai suinteresuotas papildomai ruošti namų darbus, papildomai mokytis ar siekti aukštų egzaminų rezultatų, tu vien dalyvaudamas pamokose įgyji labai daug žinių ir tada natūraliai atsiranda tas atotrūkis tarp tų moksleivių, kurie neina į pamokas arba dėl kažkokių priežasčių, arba šiaip ir tarp tų, kurie pareigingai jas lanko ir tada, iš tikrųjų, erdvė klasėje, ta aplinka, kurioje moksleiviui reikia mokytis, pradeda kisti – mokytojas tada turi taikytis prie tų, kurie daug praleido, o tai daliai moksleivių, kurie nori siekti aukštesnių rezultatų, tai netinka“, – teigė J. Trumpa.
Jis atskleidė, kokių trūkumų naujoje tvarkoje įžvelgia moksleiviai.
„Yra du trūkumai, kuriuos būtų galima išskirti, ką pastebi patys moksleiviai. Aštuoniolikmečiai, kurie būna 11-oje arba 12-oje klasėje – jie gali būti pašaukti į kariuomenę, jie gali vairuoti, jie yra juridiškai visiškai savarankiški, bet jie negali patys sau pasiteisinti pamokų. Na, už pilnamečius pamokas teisina tėvai. Būtent tai amžiaus kategorijai tai yra problema ir, keičiant tvarką, buvo galima numatyti kažką šiuo klausimu, bet to nebuvo padaryta, tad galėtų būti ateičiai. Kitas pastebėjimas moksleivių keliamas yra toks, kad „N“ raidės, iš esmės, paskirtis yra informuoti tėvus, kad moksleivis nebuvo pamokoje. Būna tokių atvejų, kai moksleiviai iš anksto informuoja mokytojus, tėvus, apie tai, kad dalyvaus kažkokioje veikloje ir tada „N“ raidės iš moksleivių perspektyvos yra tokia kaip baudžiamoji priemonė, nes tu turi paskui teisintis, turi kažkokį limitą, kiek jų gali surinkti ir tavo lankomumas yra kaip vienas iš akademinių rezultatų“, – aiškino pašnekovas.
Pasak J. Trumpos, moksleiviai mano, kad šioje vietoje galėtų atsirasti tam tikros alternatyvos.
Tikėtis pažangos – naivu
Kaip teigė pašnekovė J. Lipkevičienė, tikėtis, kad nauja tvarka pakeis ir pažangos rodiklius, yra naivu.
„Kas nori, tai geba mokytis. Jei mokiniai nėra susidūrę su dideliais sunkumais, psichologiniais sunkumais, patyčiomis ar tiesiog nuvertinimu, nudrąsinimu – tie vaikai veržiasi į mokyklas, jie nori mokytis. Galime mes ir apykoję uždėti vaikui, kad dar griežčiau galėtumėme juos kontroliuoti ir sekti, bet ar nuo to mokymosi kokybė padidės? Daug esu veikusi švietime ir matau, kad reikia, pirmiausia, atrasti priežastis, kurios trukdo mokytis“, – teigė ji.
Anot moters, mokytis vaikas gali net ir pasikeitus aplinkai, pavyzdžiui, atostogose, tad tai – nėra esminė problema.
„Mokymasis vaiko, sveiko vaiko, jeigu nėra jo sutrikdytas gyvenimas, jei jis neišgyvena streso pertekliaus, įtampos – tai nenutrūkstamas procesas. Jis visą laiką ir visur, ir visame kame vyksta. Tai ne tik su mokykla susiję. Mokykla šiandien neturi žinių kulto. Žinios yra visur. Žiūrėkime, kas trukdo vaikams mokytis, kodėl nepasiekiame rezultato, patį procesą peržiūrėkime. Pažiūrėkime, ar vaikams tinka toks mokymosi modelis, kokį mes jiems peršame, siūlome ir primygtinai brukame, nes pasaulyje yra 50 mokymosi modelių“, – įžvalgomis dalijosi J. Lipkevičienė.
Anot jos, sprendimų ieškoma „ne iš to galo“.
„Jeigu mes ir socialinės rizikos šeimas tik kontroliuosime, bet nepadėsime jiems susivokti, neauginsime sąmoningumo – kas iš to kontrolės? Pritruks tų kontrolierių“, – teigė Žaliosios gamtos mokyklos direktorė.
Pasak jos, jeigu į sistemą būtų įtraukta daugiau patyriminio bei integralaus mokymosi – procesas būtų visai kitoks.
„Švietime reikia daugiau kūrėjų, daugiau žmonių, kurie tikrai turi pašaukimą su vaikais veikti ir atkurti labai daug dalykų reikia, kad ir iš gamtos, gamtoje galėtumėme mokytis, galėtumėme vieni su kitais ir iš kitų mokytis, savireguliacijos tada būtų. Na, pasaulyje yra daug pasiūlos, kaip galima įdomiai, inovatyviai mokytis ir neįsitempus, o su tam tikru polėkiu“, – dalijosi pašnekovė.
Susitarimas tarp mokyklos ir šeimos – labai svarbus
Valstybės vaiko teisių įvaikinimo tarnybos vadovės I. Skuodienės teigimu, tiek mokykla, tiek tėvai pasirašo bendradarbiavimo susitarimą, kuriame yra numatoma, kokių sąlygų turi laikytis abi pusės.
„Tose sutartyse turėtų būti viskas numatoma. Iki šios dienos, kol dar nebuvo patvirtinta tvarka, tai mokyklos taikė skirtingas praktikas ir, turbūt, privačios mokyklos šiek tiek lanksčiau žiūrėjo, valstybinės mokyklos gal kiek griežčiau, bet susitarimas tarp mokyklos ir šeimos – labai svarbus“, – teigė ji.
Tačiau, kai sąmoningas požiūris į situaciją nepakankamas – valstybė imasi griežtesnės rankos. Pasak pašnekovės, ji tikisi, kad pokyčių efektas situacijai bus.
„Norėtųsi atkreipti tėvelių dėmesį, į savo vaikų gebėjimą mokytis, į jų raidą. Kiekviena praleista pamoka – tikrai gali būti tam tikras ženklas arba tam tikra spraga. Tikrai yra mokyklų, kurios sudaro sąlygas vaikams išvykus ar sergant mokytis nuotoliu, skiria namų darbas, bet gali būti, kad yra mokyklų, kurios nesudaro tokių galimybių ir vaikams grįžus po atostogų ar po ligos – tikrai tenka prisivyti tiek mokomą dalyką, tiek atsiskaityti darbus ir vaikai tikrai patiria nemažą stresą. Labai svarbu atsižvelgti į vaiko gebėjimus, jo mokymosi ypatybes, įveikti tam tikras spragas, kad būtų kuo mažiau streso“, – teigė I. Skuodienė.
Įsitraukti į problemų sprendimą turi visi.
„Yra tokie du aspektai. Vienas aspektas yra, kad tėvai galbūt atostogauja per mokslo metus, kad gal ne visai atidžiai ar atsakingai pasižiūri į vaiko mokymąsi, o kitas yra apie vaikų mokymąsi, nelankymą arba pamokų praleidinėjimą, kai tos priežastys nelankymo yra įvairios. Yra tokių atvejų, kad vaikai dėl sunkumų šeimose, dėl santykių su tėvais, dėl patyčių mokyklose, dėl santykių su mokytojais praleidžia pamokas, taigi tai yra labai svarbus ženklas, kad jam reikia pagalbos. Tikrai kviečiu visus suaugusius, tiek švietimo specialistus, tiek pačius tėvelius, atkreipti dėmesį ir kartu spręsti klausimą, kaip padėti vaikui grįžti į mokymosi procesą“, – teigė I. Skuodienė.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
