Privalumai – saugumas, bendravimo ir mokymosi galimybės
„Mes suprantame, kad dauguma vaikų mobiliuosius telefonus jau turi, tačiau vis dar kyla klausimų, ar vaikams jų reikia. Mano nuomonė keitėsi – prieš 10 metų maniau, kad vaikas pradinėje mokykloje nebūtinai turi turėti mobilųjį telefoną. Šiandien, ypač kalbėdama apie vyresnius mokinius, kurie savarankiškai keliauja į mokyklą ir iš jos, manau, kad tai yra jau kone savaime suprantamas dalykas“, – pranešime spaudai pastebi dr. A. Landsbergienė.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad telefonas gali turėti keletą paskirčių ir apie tai svarbu kalbėtis su vaikais. Pranešime spaudai edukologė įvardija pagrindinius telefono teikiamus privalumus vaikui:
- Saugumas. Pavyzdžiui, pasiklydęs vaikas naudodamasis programėle gali lengviau rasti kelią namo. Arba jei vakare grįždamas jaučiasi nesaugiai, jei susižeidė ar užsigavo, gali paskambinti vyresniesiems šeimos nariams.
- Komunikacija. Vaikas gali paskambinti seneliams, gyvenantiems kitame mieste, bendrauti su jais, su draugais, susisiekti su kitais artimais žmonėmis.
- Mokymasis. Net ir naudodamasis dirbtiniu intelektu (DI), tarkime, „Chat GPT“, vaikas gali gauti atsakymų į jo užduotus klausimus. Taip lavinamas elementarus medijų raštingumas, ypač jei vaikas apie tai diskutuoja su tėvais, atidžiai ir atvirai apmąsto, kaip naudojasi medijomis.
Grėsmės: priklausomybė, patyčios, saugumo pavojai bei suprastėjusi miego kokybė
Vis dėlto, dr. A. Landsbergienės akimis, telefono naudojimas vaikui gali reikšti ne vieną iššūkį ar minusą:
- Priklausomybė. Tyrimai parodė, kad išmanusis telefonas pradinukus ir pagrindinės mokyklos mokinius itin įtraukia, todėl gali išsivystyti priklausomybė nuo ekrano ar socialinių tinklų. Be galo svarbu su vaikais apie tai kalbėtis ir į priklausomybę linkusiems vaikams riboti ekranų pasiekiamumą. Šiandien netenka abejoti, kad pasiekiamumas yra ypač svarbus elementas, galintis nulemti priklausomybę.
- Patyčios. Anksčiau, kai būdavo naudojami tik laidiniai telefonai, namuose vaikas jausdavosi saugus – net jei mokykloje patirdavo patyčias, parėjęs namo galėjo atsipalaiduoti. Dabar socialiniai tinklai sudaro galimybę vaikui nuolat sulaukti nemalonių žinučių ar skambučių. Tai yra pavojinga ir dar daugiau nerimo kelianti patyčių forma.
- Nesaugumas. Nors mobilieji įrenginiai gali suteikti saugumo jausmą, jie taip pat gali kelti ir grėsmę, jei vaikas nesaugo savo asmens duomenų ar bendrauja su nepažįstamais asmenimis.
- Miego kokybė. Jau yra įrodyta, kad naudojimasis išmaniaisiais telefonais likus valandai iki miego trikdo miego ritmą. Augančio vaiko organizmui yra gyvybiškai svarbus kokybiškas miegas, todėl rekomenduojama neleisti vaikams neštis telefonų į miegamąjį – patariama jį palikti krautis koridoriuje ar svetainėje, kad telefonas nepypsėtų ir nešviestų gavus žinutę.
„Jei klaustumėte, kokio amžiaus vaikas jau galėtų turėti telefoną, manyčiau, kad nuo 10 metų, tačiau, žinoma, tai labai priklauso ir nuo šeimos, ir nuo vaiko. Ekspertai dažnai pamini, kad su tokio amžiaus vaiku jau turėtume galėti kalbėtis apie saugumą ir grėsmes, jis turėtų būti pakankamai brandus tai suprasti“, – paaiškina edukologė.
Dr. A. Landsbergienė taip pat primena, kad vaikui pasiekiamo ekrano laikas – suaugusiojo atsakomybė. Jei pastebime, kad vaikas labai dažnai „įkrenta į telefoną“, negali jo paleisti iš rankų, pabunda užtinusiomis ar paraudusiomis akimis, užmiega per pamokas ar pradeda prastėti jo mokymosi rezultatai, būtinai turime riboti laiką prie ekranų, t. y., turime susitarti, kiek laiko per dieną galima naudotis telefonu. Dabar yra įvairiausių programėlių, kurios padeda riboti laiką prie ekranų. Ir žinoma, panaši taisyklė turėtų galioti visiems šeimos nariams: nebus nei prasmės, nei naudos vaikui visą laiką drausti, jei patys nuolat spoksosime į telefono ekraną.
Svarbu suaugusiųjų pavyzdys ir šeimos elgesys
Dr. A. Landsbergienė atkreipia dėmesį ir į kalbėjimo telefonu etiketą. Suaugusieji turėtų ugdyti vaikų gebėjimą elgtis kultūringai, pvz., jei kalbi su žmogumi, turi padėti telefoną į šalį, išjungti garsą, išjungti telefoną teatre, kino teatre ir pan. „Mes šeimoje turime taisyklę – kai visa šeima kartu vakarieniaujame, visi telefonai ekranu žemyn yra sudedami stalo viduryje. O jei lauki svarbaus skambučio, prieš padėdamas telefoną ant stalo, turi visus apie tai informuoti. Kitu atveju gali tekti sumokėti baudą“, – savo namiškių tradicijomis dalinasi edukologė.
Mokykla, anot A. Landsbergienės, neturi tapti policija, kuri viską kontroliuoja. Vienos mokyklos pasirenka „ne“ kelią ir išvis draudžia naudotis telefonais. Kitos supranta, kad suaugusieji negalės visą laiką vaikščioti vaikams iš paskos ir jų tikrinti. Karalienės Mortos mokykla šiuo metu laikosi pastarosios pozicijos.
„Jei matome, kad vaikas „įkritęs į telefoną“, prieisime ir paklausime, ką tu čia darai, ar tai susiję su mokyklos paskirtomis užduotimis. Kalbėdami apie žalą, negalime sakyti, kad ją vienodai patiria visi vaikai. Iš tiesų tai yra pavieniai atvejai. Tačiau, manau, kad šiandien nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra tokios mokyklos, kur nebūtų nė vieno vaiko, susiduriančio su iššūkiais ar net priklausomybe“, – atkreipia dėmesį privačios mokyklos steigėja.
Telefonas – daiktas, kurį turėtume naudoti atsakingai
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė įvardija dar vieną svarbų vaikus auklėjantį aspektą. Tai – pokalbis apie atsakingą požiūrį į telefoną kaip į pagarbos ir atidos vertą daiktą, kuriam pagaminti prireikia daug įvairių Žemės iškastinių išteklių, taip pat energijos resursų bei visos grandinės žmonių indėlio.
„Kai kurie tokių iškastinių išteklių riboti, išgaunami šalyse, kuriose yra sudėtingos geopolitinės aplinkybės, neretai išnaudojamas vaikų darbas. Apie tai pateikiame klausimus ir EPA organizuojamoje Nacionalinėje aplinkos apsaugos olimpiadoje, šiemet tai bus jau 10-asis 7 ir 8 klasių mokiniams skirtas renginys, kurio tema – atsakingas vartojimas“, – pasakoja L. Jurevičienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad su vaikais reikėtų rasti pasikalbėti ir apie taisyklingą elektronikos ir baterijų atliekų šalinimą.
„Tai nėra tos atliekos, kaip pavyzdžiui, plastiko ar kitokios pakuotės, su kuriomis susiduriame beveik kasdien. Tad elektronikos atliekų rūšiavimas, joms skirti konteineriai prekybos centruose ar kitur, šių atliekų kelias iki perdirbimo įmonių ir galimybė virsti naujais gaminiais gali tapti mažiau matomi ir suvokiami. Tačiau kai vaikas įsigeidžia naujo telefono, nors senasis puikiai funkcionuoja arba gali būti nesunkiai pataisytas, būtų gera proga paaiškinti, ką kiekvienas naujas telefonas reiškia planetai, kad tai nematomu būdu keičia aplinką bei klimatą“, – pranešime spaudai aiškina EPA atstovė.
