Ženklų stovėjimo aikštelėse nepaiso
Į „Delfi“ kreipėsi skaitytoja Gabrielė – pasidalijo sunkumais rasti šeimos vietą automobilių aikštelėse, mat itin dažnai nekreipdami dėmesio jas užima vairuotojai, atvažiavę apsipirkti be vaikų. Ji pasakojo, kad anksčiau išreikšdavo pastabų tokiems vairuotojams, tačiau vienas įvykis privertė nustoti tai daryti.
„Dažnai atvažiavusi į prekybos centrą suku ratus ieškodama šeimos vietos automobiliui. Jos platesnės, tad kur kas paprasčiau išlaipinti vaikus, o ir prekes susikrauti. Šįkart viena vairuotoja tiesiog užlindo prieš mano automobilį atvykusi pati viena, nors akivaizdžiai matė, kad mano automobilyje – vaikai.
Pagaliau radusi vietą aikštelėje nuėjau į parduotuvę ir susiradau tą merginą. Pasakiau jai, kad atvažiavo viena, bet sustojo šeimos vietoje. Jos atsakymas tiesiog pribloškė: kas kur nori, ten ir stato, šeimos vietos – tik rekomendacija, ne įstatymas“, – atviravo Gabrielė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis šią situaciją pakomentavo paprastai – automobilių stovėjimo vietų šeimai žymėjimas yra rekomendacinio pobūdžio. Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojęs įstatymas šios srities neliečia.
Dėl minėtos situacijos skųstis prekybos centro administracijai ar apsaugos darbuotojams taip pat nėra prasmės, nes įstatymas nepažeidžiamas. Šeimos vietas nustato ir įrengia pačios įstaigos – taip siekia palengvinti dalią pirkėjams, turintiems vaikų.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė paaiškino, kad šeimoms skirtos automobilių stovėjimo vietos įrengtos arčiau parduotuvių įėjimų ir yra platesnės nei įprastos, kad būtų daugiau erdvės išlipti ar įlipti, susikrauti prekes. Jos žymimos specialiu mėlynu ženklu su šeimos atvaizdu.
Kelių eismo taisyklėse nenumatyta bausti už tokių ženklų stovėjimo aikštelėse nepaisymą, tad ir policija šių situacijų nesprendžia. Pareigūnai tokiais atvejais siūlo vairuotojams susitarti tarpusavyje.
Ar nepažeidžiamos bevaikių teisės?
Nors neradus šeimos vietos problemų dažniausiai kyla atvykusiems su vaikais, jei toks įstatymas galiotų, diskriminuojami galėtų pasijusti jų neturintys vairuotojai. Kartais į šeimoms skirtas vietas automobilį statantis Ignas sakė suprantantis kitiems kylančius nepatogumus, tačiau įteisinti šeimos vietas būtų nesąžininga.
„Pasitaiko, kad neradęs laisvos vietos pasistatau mašiną į šeimos, nes neturiu kitos išeities. Kita vertus, ne mano kaltė, kad žmonės turi vaikų, o aš atvykstu apsipirkti vienas. Jeigu nėra laisvos įprastos vietos, ar aš turėčiau važiuoti į kitą parduotuvę, nes gal tuoj atvažiuos daugiavaikė mama?“ – retoriškai klausė vyras.
Užsienyje kurį laiką gyvenęs pašnekovas teigė pritariantis tokiai rekomendacijai, tačiau nemanantis, jog ji turėtų trikdyti gyvenimą bevaikiams vairuotojams: „Aišku, sunku vaikus atsegti, iškelti iš kėdučių, paskui vėl prisegti, susidėti pirkinius, tam reikia daugiau vietos ir laiko. Patogu, kad šios vietos – arčiau įėjimo, tad lengviau pasiekti automobilį užimtomis rankomis. Kelerius metus gyvenau Didžiojoje Britanijoje, kur tėvų ir vaikų vietose taip pat teisiškai galima statytis bet kam, tačiau grįžęs gali rasti lapelį ant lango, kad turi sumokėti stovėjimo mokestį, jeigu atvykai vienas.“
V. Muliuolis aiškino, kad toks prekybos centrų sprendimas nepažeidžia bevaikių asmenų teisių, tad jie negali dėl to skųstis: „Jei kalbama apie prekybos centrus, šis žymėjimas yra rekomendacinio pobūdžio, neribojantis kitų asmenų teisių naudotis teikiamomis paslaugomis, taigi nelaikomas nusižengimu.“
„Maximos“ atstovė, paklausta, ar susiduria su šeimos vietos ženklų nepaisančiais vairuotojais, neslėpė, kad tokių asmenų pasitaiko, tačiau didžioji dalis pirkėjų – supratingi ir sąmoningi.
Vis dar diskriminuojama dėl šeimos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas patikslino, kas pasikeitė šeimą turinčių ir neturinčių žmonių atžvilgiu įsigaliojus naujajam įstatymui. „Pagal naujus pakeitimus, į socialinės padėties apibrėžimą įtraukta asmens šeiminė padėtis. Tai reiškia, kad nuo šiol draudžiama diskriminuoti dėl šeiminės padėties visose įstatyme numatytose veiklos srityse: valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų srityje, švietimo įstaigų, mokslo ir studijų srityje, darbo santykių srityje, vartotojų teisių apsaugos srityje, organizacijų ir asociacijų srityje. Taip pat įstatyme nustatytais atvejais įteisinta lengvatų teikimo dėl amžiaus, negalios bei socialinės padėties pateisinimo galimybė. Vadinasi, ir dėl šeiminės padėties“, – aiškino V. Muliuolis.
Jis pridūrė, kad šių pakeitimų reikėjo, nes, nepaisant kovos lygių teisių srityje, lietuviams dar reikia tobulėti: „Vis dar gana dažni atvejai, kai per moterų darbo pokalbius klausiama, ar jos turi arba planuoja turėti vaikų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai į tam tikras paslaugų teikimo vietas nėra įleidžiami asmenys su vaikais (pvz., kavines, viešbučius) arba taikomos skirtingos paslaugų teikimo kainos“.
