Mano istorijos yra dvi, beveik analogiškos, tik tarp jų septynerių metų sąmoningai išlauktas skirtumas. Mano stebuklams dabar 14 ir 8 metai. Esu turbūt viena laimingiausių mamų pasaulyje, kad turiu tokius du vaikelius.
Pirmasis gimdymas prasidėjo poilsiaujant Palangoje, naktį. Prasidėjus skausmams nesinorėjo žadinti vyro, galvojau sulauksiu ryto. Prasikankinus kelias valandas, neiškentusi pažadinau vyrą, mamą ir, aišku, iš karto išvykome į ligoninę.
Buvo sekmadienis. Ligoninėje nebeleido net pačiai į tualetą nueiti, nes kaklelis jau buvo per daug atsidaręs. Nėštumo buvo tik 28 savaitės. Budintis gydytojas pasakė, kad viskas – niekuo pagelbėti nebegalima, nes neturi įrangos išsaugoti tokio mažo gimusio vaikelio. Man viskas aptemo, balsus pradėjau girdėti kaip per aidą. Buvo labai baisu. Po sukeltos panikos, vis dėl to nusprendė su greitosios mašina vežti į Kauną, tačiau sakė, kad didelė tikimybė pagimdyti kelyje.
Bet viltis dar buvo, nes savo žiaurųjį sprendimą medikai pakeitė ir sugebėjo suorganizuoti vykimą į aukštesnio lygio gydymo įstaigą.
Sėkmingai nuvykus į Kauną, su visiškai kitokiu gydytojų požiūriu buvau nuraminta, kad 28 savaičių vaikai išgyvena. Man tai buvo aukso vertės žodžiai. Nežinojau dar tada, koks kelias laukia iki vykimo namo arba kokios pasekmės gali būti. Bet ir gerai, nes nebūtų buvę tiek vilties.
Dukrytė gimė 18 val. 35 min., 1065 g. Kai parodė vaikelį, nesupratau, kodėl jis toks... Nebuvau pasidomėjusi apie ankstukus. Vaikelis atrodo visai kitaip, nei gimęs laiku. Pagimdžius nebuvo tos laimės palaikyti kūdikį ant krūtinės, nes iš karto kūdikis buvo išvežtas į reanimaciją. Negana to, atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad reikalinga daryti operaciją, kuri atliekama tik Vilniuje. Taigi, po kelių valandų nuo gimimo dukrytė buvo išvežta į Santariškes ir jai atlikta reikalinga operacija.
Per vieną parą buvo kelionė per Lietuvą: Palanga – Šiauliai – Kaunas – Vilnius. Kartu laiminga ir labai sunki para su daugybe išgyvenimų. Kiekviena diena buvo viltis ir laukimas. Ligoninėje išbuvom su dukryte dviese 3 mėnesius. Tai buvo labai ilgas ir sunkus laikas toli nuo namų ir visų artimų žmonių. Per parą eidavau 7 kartus į reanimaciją duoti pienuko mažylei ir matydavau, kaip kai kuriems mažyliams diagnozuojama kokia nors liga, kaip nerimauja ir išgyvena kiti tėvai ir pan. Buvo net ne viena netektis, nes tai toks skyrius, kuriame gyvenama viltimi, laukimu ir stiprybe.
Po 1,5 mėnesio vaiką atkėlė pas mane. Dar buvo stebima aparatais, kurie pypsėdavo, kai vaikas pamiršdavo kvėpuoti. Skamba keistai, bet ankstukams taip būna. Tada šoki iš lovos ir lengvai paspaudi ausytę, rankytę, kad vėl atsirastų kvėpavimas. Taigi, po 3 mėn., tada kai dukrytė iš tiesų turėjo tik gimti, išvažiavome namo. Po metų paaiškėjo, kad dukrytė visiškai sveika, jokių pasekmių nėra.
Baimė gimdyti antrą kartą buvo didesnė nei didelė, bet labai norėjau antro vaikelio ir po 6 metų, pasidariusi visus galimus tyrimus, pastojau. Viską dariau, ką sakė gydytoja. Ji dar pajuokaudavo, kad antras kartas neįmanomas toks pat. Viskas buvo puiku nėštumo metu, o vieną rytą atsikėliau ir 23 sav. 4 d. nubėgo vandenys. Tai buvo košmaras, kuris pasikartojo, tik dar keturiomis savaitėmis anksčiau nei pirmą sykį.
Vėl tas pats. Ligoninė Šiauliuose, skubus gabenimas į Kauną ir laukimas. Bet jau žinojau, ko tikėtis ir koks kelias laukia. Šį kartą ir Kauno medikai pasakė, kad tikimybė kūdikiui išgyventi labai maža, tik 3 procentai. Kai suėjo lygiai 24 sav., prasidėjo gimdymas. Kita dukrytė gimė 24 savaičių, 651 g svorio. Ir vėl viskas tas pats.
Bet mes grįžome namo gyvos ir sveikos. Mano abu vaikai tikrai stebuklas, nes jos abi protingos, sveikos, gražios, gabios ir mielos mergaitės. Štai tokia mano dviguba patirtis su labai labai laiminga pabaiga. Tik anksčiau laiko pagimdžiusios mamos gali suprasti, ką reiškia pereiti šį kelią labai sunkiai, bet sėkmingai, kada galima grįžti į savo namus su savo stebuklėliais.
Jei norite papasakoti mums savo gimdymo istoriją, kviečiame užpildyti žemiau esančią formą. Įdomiausias istorijas publikuosime DELFI Vaikai rubrikoje, o istorija laimėtoja pelnys dovanų vaikui ir mamai.
include("/www/delfi/php/local/formAdmin/gen/245.inc"); ?>
