Jų svarbą ir reikšmę pranešime spaudai aiškina antžeminio orlaivių aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ išvykstančių keleivių aptarnavimo vyr. agentas Paulius Kaulakis.
Beveik visada būtina gydytojo pažyma
Nėščiosios, svarstančios įsigyti kelionės lėktuvu bilietą, pirmiausia turi susipažinti su avialinijų informacija, skirta joms. Esminė jų dalis – nėštumo savaitė. P. Kaulakis sako, kad nuo jos priklausys, ar moteris galės skristi lėktuvu.
„Dauguma avialinijų reikalauja pateikti kvalifikuoto mediko pažymą nuo 28 iki 36 nėštumo savaitės. Esant sudėtingesniems atvejams (pavyzdžiui, dvynukai, trynukai) avialinijos paprastai sugriežtina terminus ir gali pareikalauti pažymos dar keliomis savaitėmis anksčiau“, – sako P. Kaulakis ir priduria, kad yra avialinijų, kurios apskritai atsisako gabenti keleives, kurių nėštumas siekia 36 ar 37 savaitę.
Pažyma, kurioje gydytojas nurodo, kad nėščioji gerai jaučiasi ir gali keliauti lėktuvu, įprastai išduodama 14-os dienų terminui. Ruošiantis keliauti reikia pasitikrinti, ar pažyma nėra senesnė. Ant pažymos turi būti nurodytas pažymą išdavęs specialistas bei jo arba įstaigos, kurioje jis dirba, kontaktai.
Kai kuriais išskirtiniais atvejais vietoje gydytojo pažymos gali užtekti pasirašyti „Atleidimo nuo atsakomybės“ (angl. Liability waiver) formą.
„Jei nėštumas nesiekia 36 savaitės ir gydytojo pažymos keleivė su savimi neturi, šiai avialinijų bendrovei gali užtekti užpildytos formos. Formoje pildoma, kas, kur, kokiu skrydžiu ir kada keliauja, nurodoma, ar keleivė gerai jaučiasi ir ar sutinka prisiimti visą atsakomybę už savo sveikatą skrydžio metu ir dėl galimų pasekmių po jo. Tokiais išimtinais atvejais besilaukiančios keleivės gali gauti leidimą skristi ir be išankstinės gydytojo pažymos“, – aiškina pašnekovas, pažymėdamas, kad tai – susitarimo reikalas.
„Neįprastų“ situacijų nėra pasitaikę
P. Kaulakis teigia, kad per šešerius savo darbo metus aviacijoje Lietuvoje nėra girdėjęs apie neįprastos situacijos, susijusios su nėštumu, atvejį skrydžio metu. Tokia tikimybė gali kilti nebent ilguose, tarpžemyniniuose skrydžiuose, kurių trukmė siekia 8 ar daugiau valandų.
„Šiais moderniosios aviacijos laikais tokie atvejai yra itin reti. Jie dar retesni Europoje, nes skrydžiai nėra ilgos trukmės. Be to, mūsų oro uostas nėra tranzitinis – didžioji dauguma keleivių iš čia pradeda savo kelionę arba pabaigia – grįžta“, – akcentuoja skrydžių agentas.
Nėščiosioms – didesnis dėmesys, pirmumo teisė
Visiems oro uosto keleiviams siekiama suteikti vienodai kokybiškas ir prieinamas paslaugas. Tačiau yra tam tikrų išimčių keleiviams, kurie turi specialiųjų poreikių, yra ribotos judėsenos, keliauja su vaikais ar laukiasi. Visi šie keleiviai pakliūna į Europos Sąjungos dokumento EC Regulation 1107/2006 apsaugą, kuriuo jiems garantuojamos tam tikros išimtys ir apsaugos prieš bet kokią diskriminaciją.
„Tai keleiviai, kuriems turime garantuoti tam tikras paslaugas arba jų teikimą pirmumo tvarka, pavyzdžiui, esant skrydžių nuokrypiams – vėlavimams, atšaukimams, perpildymams arba nukreipimams į kitus oro uostus. O esant skrydžių perpildymui tokie keleiviai visada išimtinai yra priimami į skrydį“, – sako išvykstančių keleivių aptarnavimo vyr. agentas.
Pačiame oro uoste darbuotojų pastebėta besilaukianti moteris taip pat bus pakviečiama nelaukti eilėje kartu su kitais keleiviais, pasiūloma pagalba, jei to reikia. Dėl papildomos pagalbos galima kreiptis į atvykimo skyrių, kuris teikia pagalbą keleiviams su ribotos judėsenos poreikiais.
