„Mano istorija su antru vaikučiu vyko kiek daugiau nei prieš 3 metus, mažame Suvalkijos miestelyje. Nėštumas buvo neįtikėtinai lengvas, ryte vos pykindavo, turėjau daug energijos ir mokslams, ir darbui. Nėštumo eiga buvo lengva, nieko neskaudėdavo, tyrimai geri, vaikiukas augo pagal planą. Rugpjūčio pradžioje, jau einant link pirmo termino, gavau siuntimą į ligoninę tolimesnei priežiūrai. Kai pirmas terminas praėjo, po savaitės pasirodė pirmi veiklos požymiai. Pasišalino kamštis ir ėmė kamuoti paruošiamieji skausmai. Vyras pasiėmė atostogas, kad būtų šalia, stebėtų ir lauktų kartu“, – pasakojo pašnekovė.
Skausmai vis stiprėjo, bet buvo nereguliarūs. Vis dėl to Jovita nutarė pasirodyti gydytojai. „Kadangi mūsų miestelis mažas, ir ligoninė netoli, o ir lauke buvo nekaršta, nutarėme palengva nueiti. Gydytoja apžiūrėjo ir veiklos nematė. Išbarė, kad atėjom. Paruošiamųjų skausmus prilygino kojos skausmui ir suleido vaistų nuo skausmo, kurie, deja, nieko nepadėjo. Grįžtam su vyru namo ir laukiam toliau. Artėjo antras terminas, sumąsčiau su tėvais ir vyresniu berniuku aplankyti močiutę. Buvo kažkokia keista nuojauta, bet išvažiavau. Nuotaikos nebuvo, apetitas dingo, bet prisiminiau pirmą gimdymą ir prisiverčiau pavalgyti. Susitikrinau kelioninį krepšį į ligoninę, užmigdžiau sūnų, nusimaudžiau ir sėdžiu, niekaip negalėjau užmigti. Jaučiu, kaip maudžia pilvą, nei sėdėti, nei gulėti negaliu. Močiutė iš karto sušaukė būsimus senelius ir 12 val. nakties išvažiavome į ligoninę“, – tęsia pasakojimą moteris.
Bet ligoninėje jai vėl teko nusivilti. „Pasitinka mus ta pati nemaloni gydytoja. Patikrina ir mato sąrėmius, 3 cm atsidarymas ir net negalvodama išsiunčia namo laukti ryto, argumentuodama, kad netoli gyvenu, ateisiu. Pirmą valandą nakties aš namuose persirengiu ir atsigulu, tikėdamasi pailsėti. Deja, sąrėmiai tapo nepakeliamai skausmingi vos per keletą valandų. Vyras iškviečia greitąją ketvirtą valandą ryto, aš vis dar bandau miegoti ir prašau jo dar palaukti ir neskubėti, juk mūsų laukė tik ryte. Greitosios darbuotoja, užėjus į namus, nieko daugiau nedarė, kaip tik pašiepiančiai pasakė, ar namie ruošiuosi gimdyti. Pasirodo, turėjome laukti lauke. Šiaip taip nusliuogiu laiptine žemyn ir įlipu į greitukę“, – savo patirtimi dalijosi Jovita.
Ligoninėje šį kartą ją pasitiko dar nematyta gydytoja. „Pasiekiame akušerinį skyrių, iš kur pasirodė mane išbarusi gydytoja su replika, kad laukė tik ryte. Laimei, kita gydytoja mane nuvedė tiesiai į gimdyklą. Perrengė, paguldė, apžiūrėjo ir staigiai visi sujuda šaukdami – 10 cm gimdom! Personalą sudarė akušerė, gydytoja ir dvi sesutės. Visos stengėsi kuo greičiau mane paruošti ir viską pajungti, ką reikia, bet vieną akimirką sesutės prileido į švirkštus vaistų ir mano akivaizdoje pradėjo diskutuoti, kur ir kokie vaistai, nes nė viena negalėjo tiksliai pasakyti, kas yra švirkštuose. Aš išsigandau, gydytoja su akušere pastebėjo mano susijaudinimą ir griežtai liepė mesti lauk ir paruošti naujus vaistus. Kai viskas buvo paruošta, susakė visus nurodymus ir prasidėjo stūmimas. Sąrėmiai buvo stiprūs, teko perlipti visus skausmo barjerus, norėjosi labiau rėkti nei gimdyti. Keli stiprūs stūmimai ir 05:07 pasaulį išvydo maža mergytė. Pradžioje nesuverkė, tačiau greitai parodė savo galingą balselį. Mergaitę apšluostė ir paguldė man ant krūtinės. Kokią valandą gulėjome abi ir džiaugėmės“, – pasakojo moteris.
Gydytojai nepatiko gimdyvės nukritęs spaudimas, bet vis tik nutarė perkelti į palatą. „Vaikutį suvystė ir su tėčiu išsiuntė į palatą, o man padėjo persirengti ir parėjau į palatą savom kojom. Ryte sulaukiau mano nėštumą prižiūrėjusios gydytojos vizito. Ji labai šiltai pasveikino ir pasidžiaugė kartu su mumis. Netrukus pasirodė ir močiutė su jau vyresniu broliuku. Iš ligoninės paleido viena diena anksčiau, argumentuodami, kad trūksta palatų. Džiaugiausi grįžusi namo, bet ir nerimas dėl to kankino. Laimei, viskas buvo gerai“, – šypsojosi Jovita.
Jei ir jūsų gimdymo istorija yra išskirtinė, parašykite mums!
