„Organizme siaučianti lytinių santykių aistra ir baimė pareigų, kylančių dėl nėštumo, sudaro vieną iš sunkiausių jaunuolių moralinių pergyvenimų, – mokoma knygoje. – Ar nutraukti nėštumą, visuomet turi rimtai apsvarstyti vyras ir žmona, pasitarti su rimtu, patikimu gydytoju-ginekologu.
Lengvabūdiškai, viena išspręsdama šį klausimą, moteris skatina vyrą ir toliau neapdairiai elgtis, ir dėl to labai nukenčia moters sveikata.“
Nepaisant to, kad į praeitį per rožinius akinius žiūrintys žmonės linkę teisti dabartinį jaunimą kaip itin laisvų pažiūrų, viena populiariausių „kontracepcijos“ priemonių sovietiniais laikais buvo nėštumo nutraukimas. Neplanuotų nėštumų buvo daug, apsisaugojimo priemonės naudojamos nepalyginamai rečiau, o su pasekmėmis tvarkytis būdavo paliekamos moterys. Tokie realybės atspindžiai dažnai matydavosi ne tik jaunų, plevėsiškų porų veidrodžiuose, bet ir susituokusių, net ir vaikų turinčių porų šeimose.
Gimdavo mažiau vaikų nei būdavo pagimdoma nėštumui jau užsimezgus. Kitaip sakant, moterys dažniau pasirinkdavo nėštumo nutraukimą nei gimdymą.
Šiais laikais nėštumo nutraukimų vis mažėja, be to – moterys turi daugiau galimybių gauti psichologinę pagalbą, kuri po tokio žingsnio, be abejonės, yra reikalinga. Tačiau skaičiai išlieka dideli.
