aA
Anot specialistų, taip jau yra, kad sūnūs gyvenimo mokosi iš tėčių ir stebėdami kitus vyrus. Iš jų mokosi būti vyru, tėvu, sutuoktiniu. Būtina pabrėžti, kad ne vyro profesija, karjeros pasiekimai ar charizma daro jį nuostabiu tėčiu ir pavyzdžiu savo sūnui. Ne, nuostabų tėtį padaro ne jo profesija, uždirbami pinigai ir individualios būdo savybės, o rūpestis ir meilė savo vaikams, mokėjimas kurti atvirą, pasitikėjimo sklidiną ryšį, kad vaikas jaustųsi saugiai ateidamas pas tėtį, pasipasakoti apie nesėkmes. Kad ir kokios didelės ir nemalonios jos būtų.
Edvinas Rupšys
Edvinas Rupšys
© Asmeninio albumo nuotr.

Straipsnį parengė Gintarė Rožėnė.

Vaikai klysta ir tam turi teisę

Kaip pasakoja atsargos karininkas, patyriminių stovyklų vadovas Edvinas Rupšys, vaikystėje, o vėliau ir paauglystėje, jam itin trūko ryšio su tėčiu. Visgi šiandien 26-erių vyras sako suprantantis, kad tuomet jis klydo, ieškojo, ko nepametęs, ką visuomet turėjo, tiesiog jo suvokimas apie šeimos modelį buvo neteisingas.

„Kai buvau vaikas, paauglys, tėtis daug laiko praleido komandiruotėse užsienyje. Tuo metu jis rūpinosi šeima taip, kaip mokėjo geriausiai. O aš interneto pasaulyje daug valandų kasdien praleisdavau vystydamas savo žaidimo charakterį. Būdavo taip, kad tėčiui grįžus pykdavau, širsdavau, kad jis riboja mano laiką prie kompiuterio, tačiau kiek vėliau, jau subrendęs ir prisimindamas tą laikotarpį supratau, kad pykau visai ne dėl to, kad tėtis ribojo kompiuterinius žaidimus. Pykau, nes man kažko stipriai reikėjo, o aš nesupratau, ko. Tas kažkas – tai ryšys, laikas kartu su tėčiu veikiant tai, kas įdomu ir patinka man. Laikas kartu su tais, kurie man yra svarbūs, su tais, kurie man yra pavyzdys.

Edvinas Rupšys
Edvinas Rupšys
© Asmeninio albumo nuotr.

Pamenu, kai man buvo 13 metų, tėtis grįžo iš vienos komandiruotės ir pakvietė mane pabėgioti. Aš buvau putlutis paauglys ir geriausiai jaučiausi prie kompiuterio ekrano, tad tokiu tėčio pasiūlymu sužavėtas nebuvau, bet vis tiek su juo išbėgau. Po kokių šešių minučių bėgimo pajutau, kad nebegaliu, kad pasiekiau savo ribą. „Viskas, – sakau, – toliau nebegaliu bėgti.“ O tėtis man sako: „Gerai, eik namo, aš bėgu toliau.“ Jis pasakė tai labai gražiai, paprastai, be jokio kaltinimo, bet man, trylikamečiui, galbūt dėl to, kad daugiausia laiko praleidau su mama, toks tėčio pasakymas viduj skaudžiai kirto: „Velnias, tėtis manim nusivylė. Aš nuvyliau tėtį, aš nepatenkinau jo lūkesčio“, – prisimena E. Rupšys.

Susiformavo tai, kas psichologijoje vadinama mentalinėmis schemomis. „Todėl nuo tada, šios mentalinės schemos vedamas, bet kokia kaina, pats to nesuprasdamas, siekiau patikti tėčiui, kad jis manim didžiuotųsi. Norėjau gauti patapšnojimą per petį. Sulaukus 14–15 metų, nesąmoningas noras patikti tėčiui pradėjo virsti į nesąmoningą norą patikti visiems aplinkui. Norėjau būti geras, žavėti, būti fainas, o tai būdavo žiauriai sunku, atimdavo daug energijos“, – itin asmeniškais išgyvenimais dalijasi E. Rupšys.

Edvinas Rupšys
Edvinas Rupšys
© Asmeninio albumo nuotr.

Vedamas didžiulio inertiško noro patikti tėčiui, bet visiškai nenutuokdamas, ko iš tikrųjų nori pats, jis pradėjo daryti dalykus, kurie, tuometiniu vaiko supratimu, padėjo sukurti ryšį tarp jo ir tėčio. „Dariau tai, kas, maniau, patiks tėčiui. Būdamas paauglys įstojau į Šaulių sąjungą, vėliau – į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, tada – į Lietuvos karo akademiją, kol galų gale tapau karininku. Juokingiausia, kad niekada tėčio nepaklausiau vieno labai paprasto klausimo: „Ar tau svarbu, kad sekčiau tavo pėdomis?“ Nepaklausiau, nes nemokėjau klausti. Tokio ryšio su tėčiu, kokio man norėjosi vaikystėje ar paauglystėje, stoka lėmė, kad dariau tai, kas man iš esmės nėra malonu. Dariau dėl kitų, ne dėl savęs. Šiandien, būdamas atsargos karininkas ir dirbdamas su paaugliais vaikinais ir jaunais vyrais, matau tai ir daugelyje jų. Daug pasimetusių bičų, kurie nežino, kas jie, bijo klysti, bijo nuvilti ir nepatenkinti kažkokio savo autoriteto lūkesčio“, – pasakoja patyriminių stovyklų vadovas.

Kalbėdamas apie tėtį E. Rupšys atskleidžia, kad dabar santykis su juo yra geresnis nei bet kada anksčiau: „Šiandien jis tikras. Nustojus apsimetinėti ir daryti tai, kas, man atrodė, yra svarbu tėčiui, fasadinį santykį pakeitė nesuvaidintas. Santykiai, kokie jie bebūtų, visuomet reikalauja mokymosi, tad tą kasdien ir darome: aš mokausi būti geresniu sūnumi, o tėtis – tėčiu.“

Savo patirtimi dalijasi su vaikais

E. Rupšys pasakoja, kad išėjęs iš kariuomenės ir radęs atsakymus į sau pačiam užduodamus nepatogius klausimus, jis atrado ramybę ir savo vietą – tapo „Vyrų kalvės“ dalimi ir įkūrė „Vyrų kalvės“ akademiją, kurioje ugdomas paauglių berniukų vyriškumas. Čia padeda ir kariuomenėje įgyta patirtis, ir gyvenimiškas bagažas, ir, žinoma, paties santykio su tėčiu patirtis.

„Šiandien jaučiuosi laimingas, sklidinas, nes radau vietą, veiklą, kurioje aš esu aš – radau savo gyvenimo „Kodėl?“. Radau, nes labai aktyviai ir labai nepatogiai ieškojau. Iki 25-erių ketverius metus šiais klausimais save variau į priekį: „Kas man patinka iš tikrųjų? Koks yra mano gyvenimo „kodėl?“. Dėl kokios priežasties ryte keliuosi iš lovos?“ Ir galų gale atsakymą radau. Bet radau tik todėl, kad klausiau savęs šito klausimo ir ieškojau atsakymo. Šio proceso metu atradau, kad „Kodėl?“ yra svarbiausias klausimas, kuris nieko nekainuoja, klausimas, kuris, mano nuomone, išgelbės pasaulį. Jei mes apsižvalgysim aplink, pamatysime, kaip dažnai žmonės daro dalykus, nesuprasdami, kodėl juos daro. Ir tai vyksta vien dėl to, kad jie neleidžia sau užduoti klausimo: „Kodėl aš darau tai, ką darau?“

Edvinas Rupšys
Edvinas Rupšys
© Asmeninio albumo nuotr.

Žmonės dažniausiai šio klausimo bijo dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – jis priverčia išlipti iš pelkės, kurioje šilta ir gera. Antroji – žmonės bijo atsakymo į šį klausimą. Bijo, nes jį sužinojus prisiimama atsakomybė. Žmogus tuomet renkasi: kažką keisti, ar toliau likti pelkėje. Baigus akademiją „Kodėl?“ paieškos dar labiau sutvirtėjo, ir aš supratau, kad turėsiu išeiti iš kariuomenės – tai buvo labai nepatogu, turėjau perlipti per įvairias baimes: ką pagalvos tėvai ir aplinkiniai, iš kur gausiu pinigų, baimę susimauti, padaryti klaidą ir daugybę kitų. Tačiau tuomet supratau, kad tai būtina, nes nesijaučiu laimingas, nejaučiu prasmės ir pakylėjimo – juos turėjau susikurti, o tą daryti darėsi vis sunkiau. Visgi patirčių, kurias įgavau besimokydamas Lietuvos karo akademijoje ir tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, neiškeisčiau į nieką. Tai – nuostabi disciplinos, lyderystės ir savivokos mokykla. Daugiausia išmokė įvairios studijų metų psichofizinės patirtys. Jų metų išmokau veikti baimės akivaizdoje, net tada, kai esu įsitikinęs, kad pasiekiau ribą“, – su šypsena veide prisimena E. Rupšys.

Jis sako, kad tik tada, kai gyvenime rado prasmę – padėti paaugliams, perteikiant jiems žinias, padedant sustiprėti fiziškai ir emociškai, padedant atrasti stiprybes, mokant perlipti per susikurtas ribas, pasijuto esąs savo vietoje. Pasijuto laimingas, o ir mylima žmona Brigita jį palaiko bei darbuojasi „Whatansu“ stovyklose kartu.

E. Rupšys pataria kiekvienam, kai iškils sunkumų bendraujant, prisiminti, kad santykiui sukurti pakanka trijų dalykų – klausimų, atvirumo ir palaikymo. „Trys dalykai. Viskas. To užtenka. Ir kai jie yra, mes savo santykį su kitu žmogumi, kad ir visiškai nepažįstamu, galim per mėnesį sukurti tokį, kokio kai kurie žmonės galbūt per visą gyvenimą būdami santuokoje nesukuria. Jeigu mes gebam vienas kito klausti nepatogių klausimų, jaustis saugūs juos gaudami, saugūs į juos atsakydami, jaustis palaikomi nepaisant atsakymo, tada mes santykį kuriame tikrą. Santykių kokybę, jų gylį lemia ne kartu praleistas laikas ir patirtys, o tai, kiek mes iš tikrųjų esam tikri, ne su kauke, kiek mes būnam iš tikrųjų savimi, kiek mes iš tikrųjų galim atiduoti savęs tam žmogui“, – svarsto E. Rupšys ir ragina nepamiršti uždavinėti klausimus. Tam jis, beje, dėvi skirtingas kojines. Tai žadina žmonėms smalsumą ir skatina klausti: „Kodėl?“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
4.7647

Moteris įsiuto gimdymo palatoje sulaukusi savo vyro su nepageidaujama palyda (3)

Tik gimdanti moteris turi teisę spręsti, ką leisti į gimdyklą gimdymo metu. Tai juk akivaizdu, ar...

Katare vaikus auginanti Gintarė Vilčinskienė: čia jaučiuosi saugi (1)

„Kažkada turėjau svajonę išvykti svetur, pagyventi toliau nuo Lietuvos. Negalėjau...

Atlikęs tėvystės testą apkaltino žmoną neištikimybe, tačiau galiausiai paaiškėjo daugiau keistenybių (1)

Vienos moters pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, kai sutuoktinis sugalvojo atlikti tėvystės...

Nuvedusi vaikus pašokinėti ant batutų kaunietė pasibaisėjo: akis badė ne tik daugybiniai lopai ir vabalų kolonijos

Susirūpinusi ne tik savo, bet ir kitų vaikų saugumu į redakciją kreipėsi skaitytoja Miglė ir...

Net 22 kartus pamerge buvusi mergina ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad pagaliau vestuves atšoktų kaip nuotaka

Amerikietei iš Los Andželo, vardu Liv Ritchie, etiketė „amžinoji pamergė “ tinka...

Top naujienos

Maksimo Galkino koncertas Jūrmaloje sustabdytas dėl kruvino incidento: agresyvaus vyro sulaikymo metu jam sulaužyta ranka specialiai Delfi iš Jūrmalos (1)

Jūrmaloje vykęs trečiasis Maksimo Galkino pasirodymas neapsiėjo be incidentų. Šou teko nutraukti...

Po lietingos savaitės pradžios į šalį vėl grįš karščiai: kai kur įkais ir iki 29 laipsnių

Pirmadienio dieną per šalį keliaus kiek tankesnių debesų zona. Dangus bus nepastoviai debesuotas,...

Karas Ukrainoje. Įtempta padėtis prie Zaporižios atominės elektrinės ir intensyvėjančios atakos Donecke Podoliakas: Rusija nori pusmečiui įšaldyti karą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė , kad nuo Rusijos invazijos pradžios buvo...

Siaubingus įrašus iš Pravieniškių paviešinęs kalinys: beveik mėnesį buvau ištiktas komos, tik neseniai pradėjau vaikščioti (1)

Kalinių užfiksuotus siaubingus vaizdo įrašus iš Pravieniškių pataisos namų prieš ketverius...

Maksvytis – apie netenkinantį progresą, konkurencinę žaidėjų kovą ir naująjį kapitoną

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrosiose kontrolinėse rungtynėse 90:88 nugalėjo Estijos...

Perspėja, kad Lietuvos švietimą supurtys dar didesnis skandalas: artėjame visiškos katastrofos link (23)

Šįmet su matematika nepasisekė ne tik abiturientams, bet ir dešimtokams – beveik 40 proc. jų...

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Ukrainos analitikas įvardijo karo baigtį: vieno darinio žemėlapyje tikrai nebeliks (10)

Ukraina ir kitos šalys jau įžengė į ilgalaikių konfliktų Europos žemyne laikotarpį, o kaip...

Jokubaičio priekaištą išgirdęs Brazdeikis džiaugiasi darbu su NBA centrais

Ignas Brazdeikis po pertraukos grįžo į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir vedė ją į pergalę...

Policijai įkliuvusi ukrainietė net nepagalvojo, kad taip gali būti: tikėjau viskuo, ką man sakė (7)

Lietuvoje prie automobilio vairo neblaivi policijos pareigūnų sulaikyta ir baudžiamojon...

Delfi PliusJelizaveta Dako

Ekspertas: Lukašenkos režimas visiškai pramiegojo itin svarbų procesą, propaganda dabar turi problemų

Visuomenės nuomonės apie Rusijos karą prieš Ukrainą dinamiką kol kas lemia dvi pagrindinės...