Ramintai (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) gimdymas prasidėjo, sulaukus 36-ių savaičių. „Namuose nubėgo vandenys, pasiskambinus į ligoninę, liepė nedelsiant atvykti. Atvykus buvau priimta, apžiūrėta, padarytas testas, kuris parodė, kad tikrai nubėgo vandenys. Sąrėmiai buvo nereguliarūs ir man neskausmingi. Su nubėgusiais vandenimis 2 paras gulėjau ligoninėje, buvo skirti geriami antibiotikai ir laukta veiklos“, – pasakojo moteris.
Bet veikla neprasidėjo, todėl lietuvei buvo liepta rinktis – važiuoti namo arba skatinti. „Pasirinkau pastarąjį variantą, bijodama rizikuoti savo ir mažylės sveikata. Apie 1 val. nakties suleido skatinamuosius vaistus ir laukti sąrėmių išvedė į palatą. Maždaug po pusvalandžio prasidėjo sąrėmiai, iškart dažni ir skausmingi. Gimdžiau kartu su vyru, jam iškart apie tai pasakiau. Su kiekviena akimirka skausmas darėsi vis mažiau pakeliamas. Triskart spaudėme pagalbos mygtuką, triskart vyras bėgo ieškoti pagalbos, bet niekur nieko nerado ir niekas neatėjo“, – pasakojo Raminta.
Kadangi skausmas darėsi nepakeliamas, moteris nebežinojo ką daryti. „Raičiausi ant žemės ir apie 5 val. ryto pradėjau klykti, kad vaikučio galva lenda. Po kelių akimirkų atbėgo dvi „midwife“ ir puolė mane gabenti į gimdyklą. Vos spėjo su lova įvežti ir aš pagimdžiau. Pagimdžiau į kelnaites, nes nebespėjo jų nuimti... Reziume – patirtos fizinės ir dvasinės kančios, skilęs stuburo slankstelis, vaikutis gimė mėlynas. Gimdymas buvo aukštos rizikos, bet, deja, be priežiūros“, – pasakojo lietuvė.
Paklausta, ar dėl šio incidento kreipėsi į atitinkamas institucijas, Raminta sakė, kad ne. „Nesikreipiau, nes pirmiausia pasidomėjau, ar išvis verta. Ligoninės čia turi labai stiprius advokatus ir laimėti bylą būtų, ko gero, mažiau nei 50 proc., juolab, kad likome abi gyvos. Po gimdymo norėjau nusifotografuoti visą nėščiosios knygą ir gimdymo aprašymą, deja, knyga buvo tuščia. Tik po savo gimdymo patirties sužinojau, kad Anglijoje gimdyti namuose, automobilyje, taksi, be priežiūros yra visai nešokiruojantis faktas. Gal medicinos darbuotojos ir nėra 100 proc. kaltos, gal tikrai kalta sistema, t. y., darbuotojų ir finansavimo trūkumas. Kaip bebūtų, šiandien galiu džiaugtis vaiku ir tuo, kad likome gyvos... O kiek yra istorijų su kitokia pabaiga“, – pasakojo Raminta.
Po tokio gimdymo vaikeliui jokių ilgalaikių pasekmių nebuvo. „Vaikui buvo gelta, bet suteikė visą reikalingą priežiūrą, tikrino. O aš negalėjau sėdėti, nes buvo skilęs stuburo slankstelis, psichologiškai buvau palūžusi kokius 3 mėnesius, kildavo panika susirgti ir vėl negauti pagalbos“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad nėštumo priežiūrai neturi jokių pastabų, bet gimdymas ir gimdyvių sveikata kelia klaustukų.
