Paprašėme mokyklos „MAGIS“ vadovo Alfredo Ramanausko pasidalinti apie idėją keliauti su vaikais – kodėl ne poilsis, o kelionė į kalnus? Kam to reikėjo? Ar vaikai sutiko geranoriškai?
„Nuolatos siekiame apjungti atskirų dalykų mokymąsi į visumą, juk gyvenime viskas susiję ir, regis, nesvarbūs gamtiniai faktai lemia reikšmingų įvykių baigtį, keičiančia istoriją. Patyriminis mokymasis, kai mokiniai savarankiškai atlieka realaus gyvenimo užduotis, prisiliečia prie reiškinių, įvykių, šaltinių, geriausiai padeda pasiekti tikrąjį supratimą. Todėl nuolat ieškome galimybių patirti – svarbu tokias veiklas tinkamai suplanuoti, kad suteiktumėm vaikams kuo daugiau mokymosi galimybių. O vaikai prasmingą veiklą visuomet priima džiugiai, nors žino, kad tai bus aktyvus mokymasis, kupinas iššūkių ir reikalaujantis pastangų“, – mintimis pranešime spaudai dalijosi mokyklos vadovas A. Ramanauskas.
Pirmą dieną mokiniai aplankė Varšuvą ir interaktyvųjį Koperniko mokslo muziejų, lankėsi planetariume. Tai buvo mokslo diena, kai radijo bangas, garso sklidimą ir kitus fizikinius reiškinius galima buvo paliesti, išgirsti, išbandyti praktiškai. Nakvynei keliautojai apsistojo Lenkijos pietuose.
Antrą dieną mokiniai atvyko į Aukštuosius Tatrus, apsistojo Stara Lesna kaimelyje, įsikūrė ir po pietų susipažino su pirmomis užduotimis. Vaikai buvo suskirstyti į dvi grupes, kurios turėjo: įsigyti kalnų žemėlapius ir sudaryti dviejų dienų kelionės į kalnus maršrutą – išvykimo laikas, transporto priemonės, jų laikai, išėjimo į kalnus vietovės nustatymas, kokiu maršrutu kalnuose eisime, laiko apskaičiavimas, nakvynės vieta kalnuose, grįžimo laikas. Su šia užduotimi mokiniai susitvarkė puikiai: žemėlapiai surasti informacijos centruose, „juose“ perskaityta informacija, kad lipsime į Rysy kalną su nakvyne Rysy kalnų namelyje, bus reikalingas traukinys, o traukinio išvykimo laikai rasti traukinių stotyje. Nors abiejų grupių kelionės laikai truputį skyrėsi, bet kryptis ir maršrutas buvo tie patys. Vakarienė, daiktų susidėjimas ir vakarinis išvažiavimas prie Štrbske ežero, padiskutuoti apie kalnų ežerų susidarymo priežastis.
Trečios dienos rytas – gan ankstus. Pusryčiai, ir išvažiuojam į stalagmitų-stalaktitų bei ledo urvus. Be pažintinės ekskursijos, vaikai aiškinasi kaip susidaro šie gamtos dariniai, kokių sąlygų reikia ir be ko neliktų šių gamtos stebuklų. Į gautų užduočių klausimus „MAGIS“ mokiniai atsakymų ieško „pasigavę“ ir kamantinėdami ekskursijos gidę. Taip, ji atrodo nustebusi, bet pasakoja geranoriškai ir informatyviai. Dar truputį užtrunkam. Ledo urvuose vėsu. Aiškinamės, kodėl sniegas išsilaiko, kodėl jo nėra tiek daug kiek norėtųsi ir kitus iškylančius klausimus.
Planai keičiasi
Vėl ant žemės. Šilta. Laikas pramogoms – važiuojame į raftingą. Visokių nuomonių buvo – labai norim, nelabai, pavojinga, saugu...Viskas buvo gerai, plaukėm ir valtyse ir be valčių. Mokiniai išbandė irklavimą, valties valdymą sraunioje upėje, virtimai ir plaukimai sraunia upe be valties. Emocijų užteka, laiko galėjo būti daugiau. Grįžtam į nakvynės vietą, laikas vakarienei. Poilsis.
Anksti keliamės ir ketvirtą rytą – pusryčiai, nuvykimas iki traukinių stotelės ir truputį po 8 val. laukiame traukinio į Stary Smokovec, iš kur turime persėsti į kitą traukinį, vykstantį į Popradske pleso stotelę. Persėdimas iš traukinio į traukinį truputį užtruko, tai į kalnus išeinam pusvalandžiu vėliau nei planuota. Nuotaikos geros, truputį nepamiegoję, bet viskas turėtų būti gerai. Po valandos ėjimo pasiekėme pirmą stotelę – Popradske ežerą, kuris yra 1495 m aukštyje virš jūros lygio. Sustojam, užkandam, dalinamės pirmais įspūdžiais – kažkas pirmą kartą kalnuose, pirmą kartą nešasi kuprines, pirmą kartą keliauja ar pirmą kartą kelionėje be artimų žmonių... Naujos įvairios patirtys. Oras geras. Judam toliau – tikslas – chata pod Rysy 2250 m aukštyje virš jūros lygio.
Priėję kelių išsiskyrimo vietą, randame sudėta įvairių daiktų: kuro granules, vandenį, maisto produktus. Užnešę šiuos daiktus į kalnų namelį (gerus 700 m vertikaliai), galime gauti arbatos nemokamai. Aukštis didėja, ryškėja vertikalus zoniškumas, keičiasi augmenija, temperatūra. Su mokiniais kalbamės apie vertikalų zoniškumą, realiai galime pajausti pokyčius, pamatyti gamtos pasikeitimus. Kažkas nepagalvojęs numeta akmenį ir... Pasiekiam sniegą. Taip, turim pereiti sniegą. Lipam į viršų grandinių ir metalinių laiptelių padedami. Uolos, akmenys, takeliu į viršų, pasimato kalnų namelis, bet prieš jį atsiveria ir vėl sniegas, dar keliasdešimt metrų sniego ir būsim pasiekę tikslą. Slydinėdami, atpratę nuo ėjimo per sniegą žingsnis po žingsnio, slydimas po slydimo užlipame visi, kuprinės užneštos, daiktai, kurie paimti apačioje – pristatyti į kalnų namelį – arbata nemokamai. Prisimenat – kažkas išmetė akmenį iš mūsų grupės? Ir tuo metu niekam nežinant pas visus kuprinėse atsirado po panašaus dydžio akmenį, mes juos užnešėme ir tik pasiekus namelį paaiškėjo ką nešėm. Tikriausia tam, kad kalnai nesumažėtų, kad visi numesti ir nuspirti akmenys užkeliautų aukštyn. Keliautojų žvilgsniai buvo keisti, įdomūs, klausiantys – kaip? Vakarienė ir poilsis. Visi ginčai, nesutarimai aprimo, išsisprendė. Vėl ramu. Šiandien į Rysy kalną nebekilsime, neužteks laiko ir nuovargis daro savo. Jei bus geras oras ir turėsim jėgų, Rysy kalną paliksim rytiniam pasivaikščiojimui.
Nusiskundimai sveikata
Penktos dienos rytas – debesuota, vėjuota, stipriai apsiniaukę, bet šilta. Toks oras pranašauja lietų, bet žiūrėsim, ar pranašystės pildosi. Progimnazijos „MAGIS“ keliautojai prabunda ir keliasi, pasakoja kas ką sapnavo, kaip jaučiasi, kas naktį kur ėjo. Pusryčiai gana anksti. Atsiranda grupelė klausiančių – tai kaip ten su kopimu į Rysy kalną? Yra norinčių – einame. Su visais norinčiais išeiname. Vėl sniegas, tik statesnis šlaitas. Pakylam iki perėjos, sukam į kairę ir dar geras pusvalandis kelio iki čia pat esančios viršūnės. Užlipam, užkopiam. Rūkas, debesys tirštėja, kol dar sausi – kelios foto ir prasideda lietus. Leidžiamės ramiai, neskubėdami. Nuo perėjos einant žemyn link Rysy kalnų namelio lietus rimsta, sniegu grįžtame be lietaus, bet pašlapę nuo slydimo, griuvimo, kojų įkišimų į sniego plyšius. Kalnų namelyje išgeriam arbatos, pasiklausinėjam kaip nuotaikos likusių, ar viskas gerai su sveikata.
Yra besiskundžiančių, sprendžiame problemas. Susidedam daiktus ir visi kartu pajudam žemyn. Leisdamiesi sutinkam lietuvių grupę, kurie nuo ryto keliasi į Rysy kalną. Paklausia kaip kopimo sąlygos, pagiria mūsų jaunųjų keliautojų komandą ir palinkėdami vieni kitiems neplyštančių batų nutolstame. Vėl grandinės, laipteliai ir sniegas. Nejaugi liksime be pramogų? Ne, taip nebus – traversuojame per snieguotą šlaitą ir ant užpakalių žemyn. Saugiai nusileidę stabtelim poilsiui, kai kurie iš mūsų kartoja snieguotą atrakciją. Leidžiamės žemyn, daug ramesni, mažiau iškylančių ginčų, į viską žiurime ramiau. Po pietų nusileidžiame į Strbske pleso kaimelį, sėdame į traukinį ir judame link nakvynės vietos, kai kas snūduriuoja, kai kas diskutuoja, kai kas žiūri į vieną tašką. Grįžome į Stara Lesna kaimelį, vakarienė, daiktų susidėjimas – ryt paliekame Aukštuosius Tatrus.
Kelionės pabaiga
Šeštoji kelionės diena – anksti pusryčiai ir kelionė į Veličkas – druskų kasyklas. Ekskursija po druskų kasyklas, istorija apie Veličkos miestelį, druskos kasėjų gyvenimas ir istorija. Baigę pažintinę ir istorinę ekskursiją po druskų kasyklas lekiam į Krokuvą. Krokuvoje susipažįstame su senamiesčiu, išgirstame istorijos faktus iš daug metų Krokuvoje gyvenančios lietuvės gidės. Pasakojimai nuo Krokuvos miesto atsiradimo, legendų iki istorinių faktų – viskas pateikiama labai įdomiai, kiek kitaip nei mums įprasta. Bet kitaip ir negali būti, tai juk istorija. Mokiniai susipažįsta su Vavelio rūmais, Krokuvos universitetu, senamiesčiu, turgaus aikšte ir žinoma po Krokuvą išsibarsčiusiais drakonais. Sužinome, kad Krokuva, kaip ir daugelis Europos miestų yra užtvindytas turistais ir dar prieš kelis metus buvęs ramus, jaukus turistams miestas, jau sunkiai talpina visu turistus. Su turistų gausa atsiranda ir problemų – visiems vaikams patariama kuprines neštis priekyje savęs, pasikabinus ant pilvo. Atsisveikiname su mus lydėjusia gide ir Krokuva. Visi išalkę, pavargę – važiuojam į paskutinę nakvynės vietą.
Septinta kelionės diena – pusryčiai truputį vėlesni. Ar pamiegoję vaikai? Bus matyti kelionės namo metu. Ar pailsėję? Žinoma, kad nespėjo. Dienos buvo aktyvios, programa įtempta, klausimų-atsakymų daug. Buvo nelengva, buvo skundų, buvo vėjo, lietaus ir vėsumos, buvo sniego ir saulės, buvo daug visko naujo, bet visi kartu mes tai patyrėm, pajautėm ir sužinojom. Nieko tokio, kad kai kurie sakė, kad daugiau niekada į kalnus, bet iškilus vienai ar kitai situacijai jau žinosim ką ir kaip daryti. Puiki komanda, puiki atmosfera, puikūs mokiniai. Visiems gero poilsio, pagrindinis tikslas pasiektas paskutinę dieną – grįžome namo.
