Supronti tik tada, ka kažkon prarondi
Lina vaikīstie iš bota Plungės cėntrė su tėvās persikiele gīventi i kaima – vo tada ė prasidiejė, kāp ana ka saka, gērs gīvenėms, arčiau gamtuos, api katron ana vėsa laika svajuojė. Dabar mūsa pašnekuovė givēn bovusiuo Purvačiu girininkijuo, katruo seniau givēna Linas buočē. Ana dar papasakuojė prisimėnėmus, kap iš pradžiū tėvams kaimė bova sunkē, ypač tečiou, katras bova dėdelis miestieitis.
Lina Plungie pabaigė vidurėnė mokīkla ė tada sumėslėjė, ka rēk stuotė toliau muokīteis. Kadangi anā labā patėka gamta, tai pasirinka Vėlniaus universitetė geografijas studijas. Būdama ontra kursa studėntė sugalvuojė, ka rēk važioutė i ožseini ė paveizietė ne tik kāp ons atruoda, bet i piningū ožsidėrbtė.
„Aš vėsa laika galvuojau, ka kažkumet parvažiousu i Lietuva, ė tuos minteis nikumet nepaledau. Patiuo pradiuo dėrbau vėsuokius darbus: ė barė, ė apsauguos tarnībuo. No tėkra tumet bova sunkus isitvėrtėnėma laiks. Kadangi mona šėrdis tėik stėprē ėlgiejuos geografijas studiju, radau programa neakivaizdėniu līgiu, keturis metus trūnkončius muokslus. Tēp ir ejė laiks, kėkveina dėina i darba, vo paskiau pri studiju liekdavau“, – pasakuojė Lina.
Pabaigusi studijas, plungėškė gava pasiūlīma ėš sāva bovosės darbuoveitės, anīms reikiejė pagalbas aplinkuosaugas sritie. Ėš vėsa mūsa pašnekuovė tam darbė, kantron ana labā mīliejė, praleda devīnis metus. Kāp pati muotrėška saka, vėsa gīvenema prasmie bova tik darbs.
Bet paskiau gavuos tēp, ka ana stėprē persiderba, pablogiejė sveikata ė tumet pati sau pasakė: arba darbs, arba aš važiounu nomei. Bova labā sunke palėktė Londuona, katram bova vėsė draugā ir tometėnė ontra posė. Anėj draugėškā susītarė, ka Lina parvažious i Lietuva paėlsietė, atsėgautė ė paveizietė, kāp anā čė seksis, bet gavuos tēp, ka santykē baigies.
Būnont Lietuvuo atsigautė ė sugrīžtė i savėm užtroka ėlga laika, o pagrindėnis dalīks, kas ana padiejė, bova gamta.
Mėška mokykla
Šindeina Lina īra viel studentė, Vilniaus universitetė Šiauliū akademijuo nuotoliniu būdu studijoun pedaguogika, nes labā nuor atidarītė Žemaitijuo mėška mokīkla. Ana māta, kāp vakā nemīl sāva mokīklu, kāp anīms īra neiduomē, vo tik sied isilīndė i telefuonus ė daugiau nieka duora nemata.
„Vargšā mokītuojē īra persidėrbė, pliešuomi į tompuomi į vėsas posės, dokumėntūs vėskas blėzg, bet ka nuēni i mokīkla ė pamatā, kokėi vakā ī nelaimingi. Ta vadėnas rēk kažkon keistė.“
Klausiem, vo kāp tas vėsus rēkals atruodītu, ta ana mums pasakuojė, ka so mokīklinokās rektu kou daugiau laika pralestė laukė, jug i lauka darželē skandinavišku prīncipu tēp pat veik. Kou mažesnė vakā, tou onksčiau rēk anus pradietė pratīntė pri naturaliuos aplinkuos, ka būtu užsigrudėne ė svarbiause, ka turietu kou daugiau visokiū puotīriu.
Linas sesou, katra gīven Kelmie, jau īra atidariusi alternatīve mokīklelė, vėina dėina savaitie plungėškė nuvažioun pas anon savanoriautė. Ikimokyklėnė omžiaus vākus ir pradėnuokus po pamokū vež pasivakščiuoti po vėsa Kelmės krašta, ī gamtinės vėitas, mėškus, pelkės, laukus, piliakalnius.
Pėrtis ė mėška maudynės
Plungės rajuonė, Jierubatiu kaimė, ī pastatīta tuokė poiki pėrtelė, katron Lina su sava širdėis draugu Richardu iš Latvijas nuomuojēs. Ons pats ī pėrtinīnks ė nuor anoudu vėsīms žmonīms pasiūlītė tėkruos, senuovinės pėrtėis, katruos siek gėlės mūsa pruotieviu tradicijas. So pėrtininku, katras praved vėsa ceremuonija, paruoda, ka nerēk iki 100 laipsnių īkaitintė, vo gali po bėški kūna išėldītė, rēk doutė kontrasta anam, skėrtingas vantas ė aromatus panauduotė.
„Aš pastebu vėina esmėni skėrtuma tarp mūsa krašta žmoniū ė latviu. Anėi ėiška tokium ramiū ė nuošaliū vėitu, ka pabūtu ramē, atvažioun i gamt, kor esi apsopts mėškū, gali išuoktė i prudieli. O musėškē kon dara – atverkštē: ēn i baseinus, kor renkas daug žmoniū ė nier juokė privatoma, vo paskiau zīz, ka nesutelp.“
Grīžusi į Lietuva, Lina baigė gamtuos gidu kūrsus, vedė vėsuokius žīgius. Saka supratusi, ka Letuvuo netēp jau daug ī tokiū specialistu, katrei gal pasiūlītė tokės paslaugas, kāp mėška maudīės, vo Žemaitijuo vėsā anū nerasi ni su lėktarna. „Tēp ė kėla mintis, vo kas kėts padarīs, je ne aš pati“.
Paprašiem plačiau papasakuotė, kas do dalīks ī tuos mėška maudīnės. Vo anuo prīncips pasiruoda ī tuoks: ka žmuonis vakštiuo po mėška apvalius metus, vėins ēn grečiau, kėts – lėčiau, žīgė metu sustuo pameditoutė, pasikalbietė, nusimauda i tēp gal labiau prisiliestė pri gamtuos, išgīdītė ne tik sāva kūna, bet ė siela.
Muoksla ė savės pažėnėms
Šiou metu Lina sava bruoliou Kazimierou nemažā paded pri anuo bendruomenėne pruojekta „Žemaitejes kelēs“, katruo tėkslus ī iššniukštinietė slaptas Žemaitėjas vėitas, sukortė mobiliuojė programēlė i ruodītė žmonīms, kuoki nuostabi ī Žemaitėjė.
Lina pasakuojė, kad laba nuor pasidalīntė tou, kon turēm sava kraštė ė vėsuo Lietuvuo, vo tėi, katrėi atvažioun ėš ožseinė, būn žada netekė ė anīm ākis ont kaktuos išspruogst, sāka, kāp čė ī gražē Lietuvuo.
Vėsė kėtė anos puomėgē ė huobē sokas tik api gamta ė savės pažėnėma. Pasakuojė, ka labaā miegst skaitītė, sportoutė, duomas, kas žmogaus fiziniam ė emociniam kūnou ī gera, dėl kuo žmuonis stresoun.
„Mon vėsa laika nuorēs muokīteis ė daugiau sužėnuotė. Esu isitėkinusi, ka jēgu mes nejudam – mes svekā negīvensēm, ta judiejėms gamtuo, žīgē, važiavėms so dvėratiu, juoga pas muni ī pėrmuo vėituo. Vo sveikatingoms ī mōna gīvenėma pagrīnds: ritās atsikeli, pameditouni, pasportouni, išbiegi ė mėškieli ė per dvė valondas to jau esi pasiruošės dėina“, – pasakuojė pašnekuovė.
Bova laiks, kada plungėškė domiejuos vegetarėnė ė veganėnė mitība, vo iki pat šiuol ī isitėkinusi, ka jēgu jau valgā mēsa, ana tor būtė švari, ne iš krautovės, geriausē – sava ožauginta, be jokiū troču.
Parvažiavusi ėš Londuona, Lina pasakuojė, ka cielus do metus ana valė sava organizma nu visokiū teršalū ė negera maista, katruo bova privalgiusi, gierė specialės arbatas, susitvarkė uoda, žarnīns. Kou mažiau mesuos rēk valgīti, daugiau daržuovi, atsisakītė visokium dėrbtėniu pruodukt, vo cokraus pas anuos trobuo ni nerasi.
