Anuomet internetinės pažintys dar buvo naujovė, – kaip paaiškėjo, Vilniuje studijavęs pasvalietis Mindaugas Briedis prieš aštuoniolika metų šią naujovę išbandė labai sėkmingai.
Šiandien Vilma ir Mindaugas – aštuntokės Gabrielės ir ketvirtoko Benedikto tėvai, Pasvalio miesto pakrašty pasistatę namus ir tarsi kaime erdvioje sodyboje įsikūrę itin jaukiai.
Mindaugas – odontologas. O Vilma turi įmonę ir elektroninėje parduotuvėje prekiauja įvairiais savo rankdarbiais – nuo kompiuterinio siuvinėjimo, aplikacijų iki kaukių, žaisliukų. Žmonės jų užsisakę jau ir Kalėdoms.
Pasvalio krašto muziejuje Vilma pristatė kryželiu siuvinėtų paveikslų parodą: „Mane pažįstantiems žmonėms turbūt atrodys keista, bet mokykloje rankdarbiai tikrai nebuvo mano stipriausia vieta. Per technologijų pamokas vargau bandydama atlikti mokytojos užduotis. Tačiau joms pasibaigus, nusprendžiau išbandyti siuvinėjimo kryželiu techniką. Taip atsirado pirmasis mano darbas – metrikas krikšto dukrai Augustei. Tuomet man buvo šešiolika metų ir nuo to laiko siuvinėjimas užėmė visą mano laisvalaikį. Buvau savamokslė, bet bėgant metams išmokau spalvų derinimo, taisyklingos siuvinėjimo technikos ir kitų subtilybių. Siuvinėti paveikslai dažnai tapdavo dovanomis artimiausiems žmonėms. Siuvinėjimas kryželiu – mano pirmasis žingsnis į rankdarbių pasaulį. Išbandžiau siuvimą, vėlimą, nėrimą, mezgimą, papuošalų vėrimą, tačiau siuvinėjimas kryželiu – mano favoritas. Tai tarsi meditacija. Kantrybės tokiems darbams turiu apsčiai, turbūt todėl ir pagrindinė veikla gyvenime nuo rankdarbių nenutolo. Toliau kuriu, siuvu, klijuoju ir tuo mėgaujuosi. Kviečiu pasimėgauti ir jus tūkstančiais kryželių!“
Tai pirmoji Vilmos darbų paroda. Beje, Pasvalio muziejaus darbuotoja, pamačiusi šitiek kruopščiai išsiuvinėtų paveikslų, nuoširdžiai nustebo: „Vaikeli, tu kalėjime sėdėjai!“
Ir tikrai prie šių paveikslų praleisti turbūt jau ištisi metai…
O Mindaugas nuo pirmos klasės svajojęs būti gydytoju. Tačiau mediciną studijavusi moteris patarė rinktis odontologiją, kuri tada dar vadinosi stomatologija, nes greičiau pradės dirbti savarankiškai. Geras mokinys ten ir įstojo, tik po to pasakė tėvams, kad studijuos būtent stomatologiją.
„Pradžioje buvo nedrąsu, turėjau nepasitikėjimo, ar sugebėsiu. Tačiau mūsų kursas buvo iš visos Lietuvos, net ir iš kaimo, o vilniečiai gal tik kokie keturi. Buvo gera kompanija ir įdomios studijos. Per penkiolika metų nuo baigimo daug kas pasikeitė. Todėl iki šiol dalyvauju tobulinimosi konferencijose, seminaruose“, – Mindaugas atskleidžia, kad 2008-aisiais sutapo jo ir Vilmos studijų pabaiga.
Abu kilę iš nedidelių miestų, gyvenimu sostinėje nesižavėjo – automobilių spūstys, į darbą reikėtų lėkti per kelias vietas, o kur dar vaikus vežioti į užsiėmimus.
Taigi norėjosi ramybės ir jauna Briedžių šeima kūrėsi Pasvalyje. Kolegė Irena Cucėnienė jau laukė Mindaugo. Tuomet odontologų labai trūko.
„Iki pažinties su Mindaugu apie Pasvalį žinojau tik tiek, kad toks yra. Draugės sako: „Taigi ten smegduobės! Nevažiuosim pas tave.“ Smegduobių bijojau. Ir aplinka, tarmė kitokia. Pirmi metai naujoje vietoje buvo sunkūs, – pripažįsta Vilma. – Širvintų krašte visur lenkų kalba šmėžuoja. Ir mano giminėje iš abiejų pusių seniau lenkiškai šnekėdavo. Kai atvažiavau, Pasvalys už Širvintas buvo tvarkingesnis. Bet dabar apsivertė – Širvintos daugiau išgražėjusios.“
Pasvalyje buvo nelengva rasti butą. Šeima ėmė paskolą ir pirko, nes išsinuomoti dar sunkiau. Gimė Gabrielė.
O su Benedikto gimimu sutapo namo statybos. Rasti vietą, vėl gauti paskolą irgi nebuvo taip paprasta.
„Nelabai yra laisvų vietų, nebent Aukštikalniuose. Pažįstami pasiūlė seną sodą Kalno gatvės gale. Ramus akligatvis, miestas, pėsčiųjų tiltas netoli. Statybas pradėjom nuo pirties, kur vasarą gyvenom“, – nors Mindaugas neslepia esantis ne prie ūkio, tačiau jų sodyboje atsirado ir daržiukas, ir šiltnamis.
Namo statybos organizatorė buvo Benedikto besilaukianti Vilma. Statybininkai stebėjosi, kad moteris tuo rūpinasi. Bet vyras juk turi ir pinigų uždirbti.
Gražios naujos sodybos šeimininkai dabar svajoja apie iki gatvės galo asfaltuotą kelią.
Iš tiesų svajonės ir veiklos nesibaigia. Šeimoje jų vis atsiranda, atkeliauja ir kartu su vaikais.
Gabrielė beveik devynerius metus Pasvalio muzikos mokykloje lankė Dailės skyrių, pas keramikę Nerutę Čiukšienę sukūrė įspūdingą baigiamąjį darbą „Arbatėlė“.
Tačiau Gabrielė apskritai puiki mokinė ir nuolatinio pažangumo kategorijoje šiemet yra laimėjusi Lietuvos Maximalisto stipendiją. Anksčiau bibliotekoje lankė Kaukučio teatrą, bet visur nesuspėjo ir pati Gabrielė pasirinko daugiau laiko skirti mokslui. Tiesa, nuo rugsėjo pas režisierę Astą Simonaitę irgi pradėjo lankyti teatro repeticijas, vaidina spektaklyje „Mes (ne) kaip Adamsai“.
O Benediktas gimęs Kalėdų rytą, tad jo gimtadienis paprastai nukeliamas į sausį.
Labai mėgstami teminiai gimtadieniai, tarkim, kosmoso, gamtos, įvairių personažų. Vaikai užauga, bet storuose fotografijų albumuose išlieka spalvinga šeimos istorija.
Benediktas jau ketverius metus lanko dziudo treniruotes. Mama vežioja į Pumpėnus.
Mindaugas – krepšinio ir apskritai sporto aistruolis. O Vilma pastaruoju metu ypač susidomėjusi paukščiais. Juos stebi, fotografuoja, nusipirko Lietuvos paukščių knygą. Be to, filmuoja, patinka šią medžiagą montuoti.
Kur dar šeimos kelionės po Lietuvą, Latviją ir tolimesnius kraštus, stalo žaidimų tradicija. Vilma ir Mindaugas labai pamėgę nardus.
Pernai abu pradėjo dalyvauti „Auksinio proto“ gyvuosiuose žaidimuose, kurie vyksta antradienio vakarais Pasvalyje „Amžių trio“, o šiemet įsitraukė į „Aktyvaus Pasvalio“ veiklą.
Briedžių šeimos gyvenimas – tarsi nesibaigianti kūryba.
Mindaugas į namus grįžta pietauti ir su Vilma dar spėja sužaisti nardais. Šį labai seną iš Turkijos kilusį stalo žaidimą įsigijo Stambulo požeminėje perėjoje, kitą nusipirko turkiškojoje Nikosijoje.
„Nardus seniai žinojau. Dabar šis žaidimas ne tik mūsų pietų ar vakarienės ritualas, bet ir kelionėse juo užmušinėjam laiką, tarkim, oro uoste laukdami lėktuvo“, – atskleidžia Vilma.
Neseniai šeima grįžo iš Kenijos. Ši fotogeniška Afrikos šalis paliko daug įspūdžių ir įdomių nuotraukų.
Namuose su vaikais sugalvoja tradicijų. Daug metų šeima turi saldumynų stalčių, kur deda saldžius gardumynus, o smaližiauja šeštadienį.
Prieš Kalėdas tėtis su vaikais kepa imbierinius sausainiukus.
„Aš jau savo atsikepiau“, – šypteli Vilma, išsitarusi, jog Benediktas – puikus kepėjas.
Tačiau Vilma mielai neria į rankdarbių pasaulį. Meniški darbai Briedžių namuose vertinami, jie randa savo vietą. Ant sienos nišoje specialiai apšviestas įdomus paveikslas – iš Saločių kilusio šviesaus atminimo menininko Jono Jurciko dovana. Jo sesuo Marija Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje su Mindaugu mokėsi vienoje klasėje.
Baigiantis metams Briedžių šeimoje nemažai progų. Nesenai Vilmai suėjo 38-eri, Mindaugui – 40, gruodžio 1-ąją – septyniolika metų nuo jų santuokos, o per Kalėdas – Benedikto 10-metis. Tik Gabrielė gimusi gegužę…
