Bėgančius nuo skurdo Indijos vaikus praryja šios šalies geležinkeliai – juos greit įtraukia į elgetavimo, prostitucijos, nelegalių darbų tinklus

Skaičiuojama, kad Indijoje kasmet dingsta beveik 100 tūkst. vaikų. Tarptautinės organizacijos „Railway Children“, dirbančios su gatvėse gyvenančiais vaikais, duomenimis, Indijoje po vaiką dingsta kas aštuonias minutes. O didžiausia skylė, kur vaikai prapuola, laikomi šios šalies geležinkeliai, mat tūkstančiai indų vaikų visoje šalyje įlipa į traukinius tikėdamiesi pabėgti nuo skurdo bei smurto namuose ir tiesiog pradėti geresnį gyvenimą. Deja, pasiseka toli gražu ne visiems. Daugybė dingusių vaikų patenka tiesiai į nusikaltėlių, susijusių prekyba žmonėmis ir nelegaliu vaikų darbu, rankas, o tada prapuola kaip į vandenį visam laikui.

Namo sugrįžo po 25 metų

Prapulti išvažiavęs vienu Indijos traukinių galėjo ir Saroo Brierley (Sunny Pawar), kurio istorija, ekranizuota biografinėje dramoje „Liūtas“, sukrėtė visą pasaulį. Berniukas augo itin skurdžiomis sąlygomis – kaip tūkstančiai kitų berniukų Indijoje. Kol jo mama sunkiai dirbo stengdamasi viena išlaikyti savo vaikus, mažametis Saroo elgetaudavo, ieškodavo maisto likučių ir prižiūrėdavo savo mažesniąją seserį. Taip slinko vargingos jo dienos, kol kartą, būdamas vos penkerių, išsiprašęs vyresnio brolio vykti drauge į kaimyninį miestą, užmigo vienas traukinio vagone ir pasimetė.