Taip pat buvo aptarti kelionių pirkimo ypatumai. Ar perkant kelionę iš užsienietiško pardavėjo tarnyba vis dar galės apginti jūsų teises? Iš ko kelionių verčiau nepirkti arba būti ypač akylam?
– Kokie gi tie lietuviai – ar linkę nuryti, numoti ranka į nekokybišką prekę – na, kas kad nekokybiški tie batai, nusipirksiu kitus, ar vis dėlto jie ieško teisybės, kreipiasi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašo pagalbos?
– Lietuviai iš tiesų labai aktyvūs ir labai auginasi savo teises. Palyginus su praėjusiais metais išnagrinėjome 20 procentų daugiau ginčų. Jei kalbėsime absoliučiais skaičiais, 2022-aisiais buvo 46 tūkst. kreipimųsi, o 2023-iaisiais – jau 51 tūkst., kas yra labai daug.
Jūs jau užsiminėte apie batus – lietuviams tai kažkokia ypatinga prekė. Šiuo klausimu mes pirmaujame. Dar lietuviai daug skundžiasi dėl nekokybiškų drabužių, elektrotechnikos, buities prietaisų.
Vartotojų naudai išsprendžiame net 57 proc. ginčų. Taikiai – procentas mažesnis, gal 30 procentų.
– Vadinasi, verslininkai dantimis įsikandę savo tiesų?
– Taip, jiems kartais paprasčiau ir pigiau sulaukti mūsų nutarimo ir jį įvykdyti, o ne taikytis.
– Kokia yra taisyklė ir sistema – kada gali grąžinti, mūsų manymu, nekokybišką drabužį? Kokios vartotojo teisės?
– Visų pirma, galiojanti klasikinė taisyklė – tai 14 skirtų dienų grąžinti nepatikusį, nedėvėtą daiktą. Žinoma, su neprarastu čekiu.
– Ar galioja tiesiog banko išrašas, jei mokėta kortele?
– Iš tiesų tinka. Galbūt gali tekti įrodinėti, pasiginčyti su verslininku, bet taip – mes laikome tai tinkama praktika.
Na, o garantinis laikotarpis – dveji metai, jei kalbėsime apie esminį daikto trūkumą.
Mes skatiname, kad iš pradžių daiktą reiktų taisyti. O jei jau pataisyti neįmanoma arba tas taisymas užtrunka labai ilgai, kai daikto jums žūtbūt reikia, pavyzdžiui, šaldytuvo, nes produktai namuose genda, tada jau keisti nauju.
– Kas yra tas ne natūralus nusidėvėjimas, o brokas? Pavyzdžiui, jei aš ilgai batu spardžiau į bortelį, tai, ko gero, pati jį sugadinau, o ne daiktas prastas.
– Labai lengva duoti pavyzdžių apie batus. Štai, pavyzdžiui, jei lūžta, plyšta jūsų bato padas, tai jau esminis, garantinis keitimas. Na, o kitus daiktus reikia vertinti individualiai. Beje, tam mes turime ekspertus, kurie įvertina ir pasako, ar trūkumas esminis.
Taip, yra tokių vartotojų, nors ir nedidelis skaičius, kurie piktybiškai sudėvi daiktą ir po dvejų metų ateina reikalaudami pakeisti. Na, o verslininkai neretai dėl šventos ramybės ir savo reputacijos keičia tą nudėvėtą, perdėvėtą daiktą.
– Taigi, ir verslininkai gali nukentėti nuo nesąžiningų vartotojų.
– Taip, žinoma, yra ir tokių situacijų. Bet bendrojoje praktikoje vartotoją mes laikome silpnesniąja puse – ir tarnyba mūsų yra vartotojų teisių apsaugos, vartotojas čia prioritetas. Nes verslas apskaičiuoja savo rizikas, kaštus, naudas ir yra stipresnioji pusė.
– Ar galite papasakoti kažkokią sėkmės istoriją, kai vartotojas išsikovojo savo tiesą su jūsų pagalba? Parinkite kokį vieną iš tų dešimčių tūkstančių atvejų.
– Iš tų dešimčių tūkstančių atvejų aš kažkodėl vis atsimenu tuos nesėkmingesnius. Pavyzdžiui, kaip socialinėje medijoje žmogus pirko arklį, o gavo kuiną. Arba žmogus atnešė grąžinti gerokai padėvėtą suknelę – ir mūsų ekspertai specialiomis lempomis nustatė, kad ji visgi dėvėta. Šiandien kažkodėl tie pozityvūs pavyzdžiai pasimiršę (juokiasi).
– Gal tada eikime prie kelionių temos ir kažkur tas pozityvas, ta saulė nušvis. Žmonės dabar ypač dažnai keliones perka internetu – ko gero, net dažniau nei fizinėse lokacijose. Tų pardavėjų esama visokių. Kokios čia slypi rizikos? Iš ko geriau nepirkti? Ar įmanoma gavus nekokybišką kelionę rasti teisybę?
– Visuomet apsauga yra didesnė, kai kelionę vartotojas perka iš kelionių organizatoriaus. Jei kalbėsime apie pozityvumą, mūsų puslapyje paskelbti visi licencijuoti kelionių organizatoriai. Radę jums patrauklią kelionę galite pasitikrinti, ar šis organizatorius įrašytas mūsų tinklalapyje.
Perspėsiu, kad socialinėje medijoje saugotis reiktų labiau. Dabar populiarios visokios steigiamos grupės, kviečiančios keliauti į Meksiką, Amsterdamą ir taip toliau, ir panašiai. Ten būna tikrai daug apgaulių – ir čia jau reiktų pasisaugoti.
Jei planuojame keliauti savarankiškai, reiktų atsiminti, kad su kiekvienu nuomos teikėju, viešbučiu, sudarome atskirą sutartį. Ten taisyklėse bus parašyta, kokios jūsų garantijos, kokios kompensacijos jums priklauso. Čia, kaip savarankiškas keliautojas, tampate atsakingas už tas rizikas.
Žinoma, kai klimato kaita demonstruoja savo veidą, kai siaučia gaisrai, potvyniai, reikia suprasti, kad yra aplinkybių, kai verslininkas negalės jumis pasirūpinti ir kompensuoti nuostolių. Tai reikia įsivertinti.
– Jei keliones perkame iš užsienietiškų platintojų, ar rizikos čia atsiranda daugiau, ar dalykai čia komplikuojasi? Ar, vis dėlto, net ir tokiu atveju tą teisingumą Lietuvoje rasti galima?
– Trečiosios pasaulio šalys tikrai komplikuoja reikalus. Tačiau Europos Sąjunga šiuo klausimu yra pati geriausia ir mes jai priklausančiose valstybėse galime apginti jūsų teises.
