Pavyzdžiui, jei norite ne prasčiau nei tikrų tikriausias anglakalbis mokėti anglų kalbos gramatiką, idealus amžius pradėti jos mokytis – iki dešimties. Žmonėms lengviausia naujų dalykų išmokti iki 17-18 metų, vėliau, bėgant laikui, šis gebėjimas vis silpsta ir silpsta.
Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Cognition“. Jie gauti atlikus 670 tūkst. skirtingo amžiaus ir tautybių žmonių anglų kalbos gramatikos egzamino rezultatus.
Siekiant į tyrimą įtraukti kuo daugiau dalyvių, užduotys buvo skelbiamos ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Eksperimento dalyviams teko nurodyti, ar pateikti anglų kalbos sakiniai yra gramatiškai taisyklingi. Testo pabaigoje jie turėjo nurodyti savo amžių, kiek metų mokėsi anglų kalbos ir kokiomis sąlygomis tai pradėjo daryti.
Iš visų dalyvių 246 tūkst. žmonių augo anglakalbėje aplinkoje ir vaikystėje bendravo tik angliškai, likusiems anglų kalba nebuvo gimtoji.
Pačia populiariausia gimtąja kalba (be anglų) buvo suomių, turkų, vokiečių, rusų ir vengrų. Didžioji dalis eksperimento dalyvių – jauni 20-30 metų žmonės. Pats jauniausias buvo dešimties, o vyriausias – virš 80 metų. Tyrėjams duomenis analizuoti padėjo kompiuterinės programos. Galiausiai gauta išvada, jog geriausia užsienio kalbos gramatikos mokytis vaikystėje, paauglystėje gebėjimai kiek silpnesni, o suaugusiems tai daryti dar sunkiau.
Tyrimas ne be klaustukų
Pati mintis, jog užsienio kalbos geriausia mokytis vaikystėje, ne nauja.
Tie, kurie išmokti naujos kalbos panorsta sulaukę vyresnio amžiaus, taip pat gali ją puikiai įvaldyti, tačiau tam, kuriam ši kalba gimtoji, prilygti greičiausiai nepavyks.
Kol kas mokslininkams nepavyko išsiaiškinti, kodėl, sulaukus pilnametystės pradeda silpnėti gebėjimas išmokti užsienio kalbą. Mokslininkai tai sieja su smegenų gebėjimu prisitaikyti bei pokyčius, prasidedančius suaugus.
Joshas Tenenbaumas – vienas iš Masačusetso technologijų universiteto instituto mokslininkų – teigia:
„Gali būti, kad vyksta biologinių pokyčių. Gali būti, kad visa tai susiję su kultūriniais ir socialiniais aspektais. Daugumoje kultūrų vaikystės ir jaunystės periodas trunka iki 17-18 metų. Vėliau jūs paliekate tėvų namus, gali būti, kad pradedate dirbti ar įstojate mokytis į universitetą. Visi šie momentai turi nemenkos įtakos bandant prisijaukinti svetimą kalbą“.
Tik tai jokiais būdais nereiškia, kad suaugusiems nevertėtų mokytis užsienio kalbų. Anot mokslininkų, užsienio kalbos mokymasis daro teigiamą įtaką smegenims ir netgi gali atitolinti demenciją.
Jorko universiteto kalbų instituto dėstytoja Marilyn Bichman teigia: „Įsitikimas, kad išmokti užsienio kalbos taip gerai kaip mokame gimtąją kalbą (jei to nepradedate daryti dar vaikystėje) nepavyks, nėra neginčijamas. Nors tokių atvejų ir nedaug, taip visgi nutinka, tam yra apčiuopiamų įrodymų. Buvo atvejis, kai dvidešimtmečiai užsienio kalbą išmoko taip gerai, jog galėjo būti net šnipais. Yra du, trys ar keturi tokie atvejai. Nemanau, kad egzistuoja kažkoks amžiaus lūžio taškas, tiesiog vienu laikotarpiu kalbų mokytis kiek lengviau. Taip nutinka daugeliui, bet ne visiems“.
Kita Jorko universiteto dėstytoja Daniela Trenkich pastebi, kad tyrimas susijęs tik su gramatiniais kalbos aspektais: „Galima būti puikiu pašnekovu net ir nekalbant užsienio kalba kaip gimtąja, gramatika nėra svarbiausia“.
