Gydytojai sako, kad vaikai šeimoje turi jaustis mylimi ir saugūs. Tačiau vaiko bučiavimas į lūpas nėra geriausias būdas išreikšti tėvišką meilę.
Tai gali iškreipti vaiko suvokimą apie asmenines ribas
Lūpos ir burna yra asmeninės vaiko kūno ribos, aiškina psichologė Charlotte Reznick. Kai bučiuojate vaiką į lūpas, jūs jam parodote, kad jo kūno ribos yra atviros ir kad bet kas gali be jokių kliūčių įsiveržti į jo teritoriją.
Prie to paties galima priskirti tvirtą vystymą, maitinimą per prievartą ir agresyvų kutenimą. Tokiais būdais tėvai gali padidinti grėsmę, kad jų vaikui išsivystys „aukos sindromas“ ir jis nemokės pasakyti „ne“ bei saugoti savo asmenines ribas.
Tai nehigieniška
Gydytojai, ypač odontologai, įspėja, kad mūsų burnose tarpsta didžiulis kiekis mikrobų. Kitiems suaugusiems žmonėms jie gali būti nepavojingi, tačiau patekę į vaikų organizmą, gali juos rimtai užkrėsti. Kadangi vaikų imuninė sistema yra silpnesnė, per seiles galima perduoti pavojingų ligų, pažymi Ch. Reznick.
Reikšdamas simpatiją, vaikas gali pradėti bučiuoti į lūpas kitus žmones
Vaikas gali pradėti elgtis taip, kaip išmokėte jį namuose, ir tai gali padaryti už šeimos rato ribų – norėdamas išreikšti savo simpatiją, jis gali pradėti bučiuoti į lūpas kitus vaikus ar suaugusius žmones. Psichologė pažymi, kad net tuo atveju, jei bučinys į lūpas buvo nekaltas tėvų veiksmas, vaikai mokosi mėgdžiodami. Taigi jie gali pamėginti atkartoti šį gestą su kitais žmonėmis, nesuprasdami intymių šio veiksmo implikacijų. Štai kodėl Ch. Reznik rekomenduoja vaikus bučiuoti į skruostus ar kaktą.
