aA
Kodėl Jono vardas, atrodo, kaip buvo populiarus, taip, ko gero, pergyvens dar ne vieną kartą? O kodėl Viktorijos vardas, taip sužibėjęs vienu metu, dabar toli gražu neprasimuša į populiariųjų sąrašus? Gal taip netrukus nutiks ir Mato bei Sofijos vardams? Kas apskritai nulemia vardų madas ir kaip savo vaikus vis tik linkę vadinti lietuviai? Atsakymus į visus šiuos klausimus turi ne vienus metus lietuvių vardus tyrinėjanti Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorė Daiva Sinkevičiūtė.
Daiva Sinkevičiūtė
Daiva Sinkevičiūtė
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Lietuvos vardynas yra labai įdomus. Jame yra susipynusi lietuvybė, krikščionybė ir kosmopolitiškumas. Vardyne gausu gamtinių vardų, kas rodo, kad esame nepraradę ryšio su savo gamta, supančia aplinka – iš dalies išlikome gamtos vaikai. Pagoniškais laikais dalis dvikamienių lietuvių vardų buvo kurti nepaisant jų kamienų reikšmės, kreipiant dėmesį į jų skambesį, o šis procesas pastebimas vardyne ir dabar.

Lietuviai vadina vaikus ir tradiciniais krikščioniškais vardais, ir kitose kalbose susidariusiomis jų formomis, pavyzdžiui, šalia Dovydo išplito ir jo variantas, perimtas iš anglų kalbos, Deividas, o vardą Motiejus laikui bėgant pakeitė Matas, dabar jau vėl didėja Motiejaus populiarumas, duodamos kitose kalbose paplitusios formos Matėjus, Matijus. XXI a. yra ir nemažai dvivardžių vaikų, kurių dvinaris vardas yra kompromisas mišrioje šeimoje – vienas asmenvardis yra lietuviams įprastas forma, o kitas – būdinga svetimoms kalboms“, – pasakojo D. Sinkevičiūtė.

Su profesore Delfi kalbėjosi apie populiariausius lietuvių savo vaikams duodamus vardus ir kas lemia besikeičiančias jų madas.

– Ar yra kur nors sąrašas, kur būtų galima pažiūrėti tuos senuosius vardus? Gal patartumėte atžalų belaukiantiems tėvams, kur geriausia dairytis idėjų vardams?

– Pirmiausia reikia apsibrėžti, apie kokius senuosius vardus kalbame. Dažnai senaisiais vardais vadinami šiuo metu ne tokie madingi dabartinių vaikų senelių ar prosenelių vardai, pavyzdžiui, Apolinarija, Apolonija, Anicetas, Marcelijus. Žmonės šiuos vardus vadina senaisiais, nes tapatina juos su senais giminės vardais, laiko senoviškais.

Iš tikrųjų senieji vardai yra lietuviški asmenvardžiai, pavyzdžiui, Budrys, Butrimas, Gedvilas, Mažutis, Norušis, kuriais lietuviai buvo vadinti iki krikšto. Tik vėliau Lietuvoje ėmė plisti krikščioniški asmenvardžiai, mūsų vardyne dominavę iki XX a. pradžios, kai prasidėjus tautiniam atgimimui vaikai vėl imti vadinti savos kilmės vardais.

Profesorė aptarė lietuvių vaikams duodamų vardų madas ir pasidalijo primirštų senelių vardų sąrašu, kuriuos vėl galėtume išpopuliarinti
© Shutterstock

Turiu pripažinti, kad atskirų nei vienos, nei kitos kilmės tokių vardų sąrašų nėra. Vis dėlto jeigu tėveliai norėtų pasižiūrėti vardų statistiką, kokie vardai buvo dažnesni Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje, tai kviečiu pasinaudoti mano kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija sukurta svetaine vardai.vlkk.lt, kur galima rasti ir atskirų vardų dažnumą, ir atskirai skelbiamus išskirtus labai retus mūsų vardyno vardus.

– Jonas, Jurgis, Vincas, Morta, Barbora – man atrodo, jau įprasti mūsų ausiai ir šiomis dienomis. Bet ko, gero, yra dar daugybė „neprikeltų“ vardų, kurie taip pat galėtų vėl susilaukti populiarumo? Gal galėtumėte paminėti dar bent kelis, kokius vėl galėtume prisiminti?

– Visus jūsų pateiktus vardus sieja tai, kad jie yra krikščioniški asmenvardžiai ir buvo labai populiarūs XX a. pirmoje pusėje, vėliau jų dažnumas atitinkamai sumažėjo (taip pat ir Jono, nors berniukų juo vadinti nenustojo per visą XX a.), o nuo XX a. pabaigos jie vėl ėmė populiarėti. Barbora išpopuliarėjo net labiau nei buvo anksčiau, o tam turėjo įtakos ir Barboros Radvilaitės istorija. Žinoma, yra daugiau vardų, kurie buvo populiarūs XX a. pradžioje ir dabar neduodami vaikams, pavyzdžiui, Jadvyga, Juozapas, Marijona, Stanislovas, Zuzana. Ar jie kada nors taps populiarūs, sunku pasakyti. Dalis vardų taip ir lieka neduoti vaikams kaip praėjusių amžių simboliai.

– Įdomu, o kodėl kai kurie taip greit vėl „prilimpa“, o kai kurie ne?

– Kad vardas plistų, turi būti tam tikra priežastis – koks nors visuomenei svarbus, įdomus ar per trumpą laiką tapęs žinomu asmuo turi tokį vardą – vardo Iglė atvejis, arba žinomi žmonės juo pavadina savo vaiką, pavyzdžiui, nemažai žinomų žmonių savo vaikus pavadino Majumi ir taip prisidėjo prie šio vardo populiarinimo ir jo, gražaus vardo, įvaizdžio kūrimo. Jeigu vardas žinomas iš medijų ir jose be neigiamo konteksto nuolat yra minimas, jis sukelia teigiamas emocijas būsimiems tėvams ir tokiu būdu populiarėja. Pasitaiko atvejų, kai daugelyje artimos kultūros šalių ima ir išplinta tas pats asmenvardis, kaip atsitiko su vardu Sofija.

Profesorė aptarė lietuvių vaikams duodamų vardų madas ir pasidalijo primirštų senelių vardų sąrašu, kuriuos vėl galėtume išpopuliarinti
© Shutterstock

Jeigu kalbame apie vardų grupes, dažnai (bet ne visada) vienu ar kitu laikotarpiu būna madingi panašios struktūros vardai, kaip pavyzdžiui, dabar Lietuvoje populiariausi yra trumpi dviskiemeniai berniukų vardai ar ta pačia raide prasidedantys vardai, kaip pavyzdžiui, vienu metu anglakalbėje kultūroje plito mergaičių vardai, prasidedantys raide L. Priežasčių, kad vardas taptų populiarus, yra daug, tačiau kiekvieno vardo atveju jos yra unikalios.

– Gal turi pasikeisti kelios kartos, kad mums tie vardai vėl būtų gražūs?

– Tokių atvejų tikrai pasitaiko nemažai, nes būna, kad anūkė nori dukrą pavadinti savo močiutės, kuri ją augino, vardu, ir močiutės vardą renkasi ne vien dėl to, kad jis primena močiutę ir todėl yra gražus, bet dar ir yra retas, t.y. pavadindama vaiką siekia jam suteikti išskirtinį, kuo mažiau pasikartojantį vardą.

Iš XXI a. mamyčių pasakojimų, kaip ir kodėl buvo išrinktas vaikui vardas, matomos įvairios jų davimo priežastys, bet jos yra kitokios nei anksčiau, kai vadindavo pagal tai, kokio šventojo vardo diena yra, ar vaikui duodavo patinkantį ar gražiai skambantį vardą ir daugiau nesigilindavo. Tėvai XXI a. dažniausiai vaikui vardą renka atsižvelgę į kelis faktorius – vardo retumą ar dažnumą, kilmę, derėjimą prie pavardės ir kultūros, kurioje gyvena, taip pat yra svarbūs artimi žmonės, kurių garbei gali būti pavadintas vaikas, vardo keliamos asociacijos visuomenėje. Taigi vardai duodami turint kelias priežastis, labai apgalvotai ir pragmatiškai.

– Ką apskritai pasakytumėte apie mūsų senelių vardus? Ar jie turi kažkokį bendrą bruožą? Gal jie pranašesni už šiuolaikinius, nes turi išliekamąją vertę ar pan.?

– Klausimą turbūt galima formuluoti plačiau – skiriasi ne tik senelių, bet ir prosenelių kartos vardai. Apskritai daliai dabartinių vaikų senelių yra apie 50–60 metų, taigi žiūrėdami vien į juos kalbėtume apie 6–7 dešimtmetyje gimusių žmonių vardus. Kiekvienos kartos vardai turi savitų bruožų.

XX a. pirmoje pusėje gimusių žmonių vardyne matyti didelė krikščioniškų vardų įvairovė, dalis jų turi įvairių užrašymo variantų, kurie rodo šnekamosios kalbos, regiono vartoseną ar atspindi nenusistovėjusias vardo užrašymo formas, pavyzdžiui, Melanija užrašyta ir Malanija, Malianija, Melenija, Melianija, Mėlanija, Mielanija, taip pat yra nemažai dvivardžių žmonių, kurių vienas iš vardų yra krikščioniškas, o kitas – lietuvių kilmės, pavyzdžiui, Jonas Vytautas, Birutė Marija.

Sovietmečiu lietuviai įprastai turėjo vieną vardą, mėgo vaikus vadinti kunigaikščių vardais, asmenvardžiais su mažybinėmis priesagomis, išplito XX a. pradžioje pradėti vartoti savos kilmės vardai, pavyzdžiui, Laima, Rasa, Daiva, Giedrė, Giedrius, Svajūnas. Vienas pagrindinių bruožų, kuriuo skiriasi XX a. pabaigos–XXI a. gimusių vaikų vardai nuo ankstesnių laikotarpių vardų, yra dažnumas – patys populiariausi šiuo laikotarpiu vardai yra gerokai retesni už populiariausius ankstesnio laikotarpio vardus.

Profesorė aptarė lietuvių vaikams duodamų vardų madas ir pasidalijo primirštų senelių vardų sąrašu, kuriuos vėl galėtume išpopuliarinti
© Shutterstock

Pavyzdžiui, 2009 m. Matas buvo pats dažniausias berniukų vardas, įtraukus kelianarius vardus, jis duotas 627 berniukams. Tačiau ankstesniais dešimtmečiais dažnų vardų populiarumas buvo didesnis, pavyzdžiui, įtraukus kelianarius, 1984 m. Mariumi buvo pavadinti 1027, 1974 m. Dariumi – 1029, 1958 m. Vytautu – 1554 berniukai. Tai rodo, kad dabar yra daug didesnė vardų įvairovė ir daugelis dabartinių tėvų dažnai nori suteikti vaikui išskirtinį vardą.

Nepasakyčiau, kad ankstesnių kartų vardų išliekamoji vertė yra didesnė nei dabartinių vardų. Vardų išliekamoji vertė yra tokia, kiek jie yra svarbūs žmonėms – ar jais vadinami vaikai. Skirtumas tarp prosenelių ir dabartinių jaunų senelių, tėvų ir jų vaikų vardų yra tas, kad XX a. pirmoje pusėje buvo gerokai daugiau tėvų, kurie vaikams rinko šventųjų vardus, kurie turi savo vardo dienas, yra saugiai surašyti kalendoriuose. Ar šie vardai yra vertingesni, tai yra požiūrio ir dabartinio pasaulio supratimo reikalas.

Žvelgiant iš mūsų tautos istorijos perspektyvos, daliai žmonių yra svarbūs garsių Lietuvos istorinių asmenybių vardai, pavyzdžiui, Vytautas, Gediminas, Žygimantas ir kt. Daugelis tėvų vaikus mėgsta vadinti gamtiniais vardais, iš kurių vieni laikui bėgant tampa nepopuliarūs, tačiau pradedami duoti nauji, pavyzdžiui, Smiltė, Luknė, Upė.

Man, vardų tyrėjai, labai įdomūs ir dėl to vertingi atrodo tėvų sukurti vardai, nes iš jų matyti gyva lietuvių kalbos žodžių daryba, kalbos kūrybinės galios. Pavyzdžiui, šiuo metu madingi mergaičių vardai su -ėja (Aistėja, Akmėja, Saulėja), plinta berniukų vardai su -us, šalia Nojus, Kajus, Majus atsirado ir Vėjus. Gyva naujų dvikamienių vardų kūryba, pavyzdžiui, Džiugimantas, Harimantas, Virgimantas. Taigi vardo vertė priklauso nuo pačių žmonių, kaip jie mato ir suvokia pasaulį, koks tas jų pasaulis yra ir kur tęsiasi jo horizontas. O tėvams, davusiems vaikui vardą, tas vardas visada yra vertingas, nes tai yra jų vaiko vardas ir jį jie tapatina su savo vaiku.

– Ar kai kuriuos vardus apskritai galima vadinti „nemirtingais“? Pavyzdžiui, man atrodo, kad toks galėtų būti Jono vardas. O kai kuriuos – atvirkščiai, greit sužibančiais ir pamirštamais vėlesnių kartų be galimybės vėl išpopuliarėti?

– Taip, galima sakyti, kad taip, nes dalis vardų keliauja iš kartos į kartą, o kiti vardai yra vienos kurios nors kartos nuosavybė. Lietuvoje taip pat yra ir daug retų vardų, kuriais pavadintas vienas ar keli vaikai. Dalis vardų yra mėgstami, nes atitinka tėvų skonį, laikotarpio tradicijas, turi kultūrinį, istorinį, visuomeninį svorį, yra svarbūs šeimoje.

Jeigu žiūrėtume į vardą Jonas šiuo požiūriu, tai matome, kad Jonas yra ne vieno šventojo vardas, kas yra aktualu tėvams vaikus vadinantiems šventųjų vardais, ir dažnai kartojasi kalendoriuje, kas yra svarbu siekiantiems, kad vardo diena būtų per gimtadienį ar netoli jo. Taip pat Jonas yra trumpas vardas ir todėl dera prie ilgų pavardžių, kurias turi nemažai lietuvių, atitinka dabartines berniukų vardų madų tendencijas – daugelis dažniausių berniukų vardų yra trumpi dviskiemeniai vardai, yra „lankstus“ vardas – daugelyje kalbų turi visiems žinomus atitikmenis ir dėl to jo vartosena nesukelia problemų. Pagaliau Jono kultūrinis, istorinis, visuomeninis svoris yra didelis – vieniems lietuviams svarbus Jonas Basanavičius, kitiems – Jonas Valančiūnas, o kur dar Jonai, kuriais pavadinti gerbiami ar mylimi atskiros šeimos žmonės, dar yra Joninių šventė ir Jonų pagerbimas per ją – žmonėms tai patinka. Taigi šis vardas turi daug priežasčių, dėl kurių jį tėvai renka vaikams. Mūsų, lietuvių, kultūroje madingiausi išlieka tie vardai, kurie turi kelias priežastis būti duoti naujagimiams, turi praeitį.

– Ar mūsų senelių ir prosenelių laikais irgi buvo vardų mados, o gal ne tokios ryškios, kaip šiais laikais?

– Taip, vardų mados visada buvo, tik jos nebuvo tokios ryškios vardų kilmės požiūriu. Jeigu lygintume atskirų XXI a. metų vaikų vardų madas, tai didelių skirtumų gal nepamatysime, bet jeigu pasižiūrėtumėme į ankstesnių amžių arba net į XX a. pirmos pusės vardų madas, tai matysime skirtumus.

Profesorė aptarė lietuvių vaikams duodamų vardų madas ir pasidalijo primirštų senelių vardų sąrašu, kuriuos vėl galėtume išpopuliarinti
© Shutterstock

XXI a. vardų madoms ryškumo suteikia didelė vardų kilmės įvairovė, nes dažniausių mergaičių vardų dešimtukuose šalia dabar madingų skolintų vardų Lėja, Amelija, Emilija, Sofija yra populiarūs ir lietuvių kilmės vardai Luknė, Liepa, Austėja. O anksčiau, tarkim, XVII a. visi populiariausi vardai buvo krikščioniški asmenvardžiai.

Su tuo susijęs ir kitas skirtumas – dabartiniais laikais vardų mados keičiasi intensyviau nei ankstesniais amžiais. Matomas bruožas, kuo skiriasi vardų mados anksčiau ir dabar, yra vardyno dalis, kurią sudaro patys dažniausi vardai – dabartiniai dažniausi vardai apima gerokai mažesnę vardyno dalį, pavyzdžiui, labai madingas 2018 m. vardas Lėja apėmė 2,5% Lietuvos vardyno (įtraukus net ir kelianarius vardus Lėja Marija), o pavyzdžiui, XVII a. pabaigoje, kaip yra skaičiuota Zigmo Zinkevičiaus, vardas Ona – 19% jo tirto vilniečių vardyno. Tai yra didelis skirtumas, nes beveik kas penkta mergaitė, gimusi XVII a. pabaigos Vilniuje, buvo Ona. Iš to galima matyti, kad dabartinė vardų įvairovė yra didžiulė.

– Ar yra kokios nors numanomos tendencijos? Pavyzdžiui, mano kartoje daug Andrių, Monikų, Mindaugų, Agnių, bet mažųjų tokiais vardais nelabai girdėti. Gal galima numanyti, ar jie vėl kada bus populiarūs?

– Vardų, kaip ir kitos mados, yra sunkiai prognozuojamas ir dinamiškas reiškinys. Man rodos, kad jos nėra tokios greitos ir atviros pokyčiams, kaip drabužių mados, nes vardai kiekvienam žmogui paprastai duodami visam gyvenimu, o tėvai renka vaikams pačius gražiausius vardus.

Aš esu duotų vardų tyrėja ir mane domina, kaip formavosi Lietuvos vardynas, koks jis yra dabar ir kuo jis yra savitas bei universalus, kokie vardų davimo polinkiai, jų sudarymo bruožai išryškėja atskirais laikotarpiais. Laikui bėgant dalis naujai atėjusių ar tėvų sukurtų vardų išplinta arba neišplinta vardyne ir dėl to prognozuoti net ir neįmanoma.

Rodos, kad vardas kyla į viršūnę ir juo bus vadinama vis daugiau vaikų, nes jis yra trumpas, patogus vartoti, bet vėlesniais metais matoma, kad jo populiarumas mažėja. Taip galima, pavyzdžiui, sakyti apie Arną, kuris XXI a. pirmo dešimtmečio viduryje buvo dažniausių vardų dešimtuke, o vėliau jo dažnumas ėmė mažėti ir pastaraisiais metais jis liko vardų trisdešimtuke. Vardas Viktorija buvo paplitęs ir vartotas per visą XX a., bet nuo 9 dešimtm. jo populiarumas ėmė smarkiai kilti ir atskirais praėjusio šimtmečio metais kasmet juo pavadino daugiau nei po 500 mergaičių, o didžiausią populiarumo viršūnę jis pasiekė 1993 m., kai šį vardą davė daugiau nei 800 mergaičių. Tuo metu šis vardas buvo ne tik gražus, bet svarbi buvo ir vardo reikšmė – pergalė.

Pakartosiu turbūt visiems žinomą dalyką, kad kiekvienas vardas yra unikalus ir jo davimo polinkiai yra individualūs. Žinoma, kad kultūriškai svarus, kelis kilmės aiškinimus, savo istoriją turintis vardas turi didesnę tikimybę tapti populiarus nei koks nors įmantrus tėvų sukurtas vardas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(62 žmonės įvertino)
4.6613

Ar reikia vaikams duoti kišenpinigių: įvardijo klaidą, kurią daro daugelis tėvų (3)

Vasarai artėjant prie pabaigos, tėvų galvose neišvengiamai pradeda suktis mintys apie būsimus jų...

Apie tai nė nepagalvotumėte, bet šie 7 daiktai itin pavojingi jūsų vaikams (12)

Savaime suprantama, kad maži vaikai tyrinėja aplinką. Jiems norisi viską paliesti, apčiupinėti...

Neskubėkite dalintis naujienomis taip, kaip tai daro daugelis: štai 5 originalūs būdai, kaip pranešti, kad laukiatės (5)

Daugelis moterų apie nėštumą savo partneriui praneša įprastu būdu – tiesiog parodo...

Tikėjęsi sulaukti atnaujintos vaikų žaidimo aikštelės, vilniečiai šalia namų išvydo sudarkytą aplinką (16)

Vilniaus Baltupių mikrorajono gyventojai nemaloniai nustebo šalia savo namų pamatę sudarkytą...

Režisierė Ieva Jackevičiūtė kviečia į spektaklį, kurį vaikai galės ne tik žiūrėti, bet ir patys jame dalyvauti

Vaikai pradeda pažinti pasaulį nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų ir būtent ankstyvoje...

Top naujienos

Istoriniame Latvijos mieste atrado kardinaliai pasikeitusį kvartalą: vakarais čia plūsta jaunimas, o būsto kainos jau kaip Rygoje (13)

Kuržemės centre, Latvijoje , yra vieta, kurią istorijos, gamtos ir gastronomijos mėgėjai vertina...

Vytautė Merkytė | D+

Apokalipsė, kuri neatėjo: įtikėję, kad ateities nėra, sektos nariai atsisakė dirbti ir naujas aukas verbavo per seksą (1)

Michaelo Youngo vaikystė buvo neįprasta: berniukas uoliausiai iš savo brolių ir seserų apsiėmė...

Pažintis su keturiais nelegalais Dieveniškėse: niekur neskubėdami paprašė išvirti kavos (493)

Lietuvos pasienyje, Šalčininkų rajono Dieveniškių kaimelyje, kur būriai žmonių protestuoja...

Atostogos gali būti kitokios, nei tikitės: Kroatija ir Juodkalnija dėl koronaviruso ribos pramogas (21)

Lietuvių pamėgtos atostogų šalys Adrijos jūros pakrantėje – Kroatija ir Juodkalnija...

Griškonis irklavimo finale neprilygo galingiems varžovams – liko toli nuo medalių (3)

Jūros miško keliu pavadintame Tokijo olimpiniame irklavimo kanale vienintelis iš lietuvių likęs...

Gyventojai tūžta ant būsto administratoriaus: po brangaus remonto laiptai atrodo kaip po karo, bet pavojaus niekas netvarko (79)

Vilniuje, Karoliniškėse, esančio daugiabučio gyventojų kantrybė trūko – laiptų remontą...

11 metrų baudinių seriją pralaimėjusi „Sūduva“ baigė savo žygį Europoje „Kauno Žalgiris“ finišavo beviltiškai, krito ir „Panevėžys“ (69)

Lietuvos futbolo klubams ketvirtadienio vakaras buvo kaip niekad įtemptas – net trys A lygos...

„Socialdarbiečiai“ keičia pavadinimą – tampa Lietuvos regionų partija (115)

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų darbo partija ketvirtadienį Kernavėje vykusiame neeliniame...

Tankiau lankysis lietus

Orų pobūdis Lietuvoje keičiasi. Virš Šiaurės Europos išplitus žemo atmosferos slėgio laukui...

Penktadienį Tokijuje – pirmojo lietuvių medalio laukimas, Gudžiaus metimai ir motyvuoti plaukikai kas, kur, kada (19)

Penktadienį, liepos 30-ąją, Tokijo olimpinėse žaidynėse varžysis 10 Lietuvos sportininkų –...