Didžiulio populiarumo sulaukusioje Pamelos Druckerman knygoje „Bringing Up Bebe“ pasakojama, kaip autorė persikėlė gyventi į Paryžių su trimis savo vaikais. Ji stebėjo prancūzų elgesį ir pasinaudojo keliais jų patarimais. Gyvendama Paryžiuje P. Druckerman pastebėjo, kad tėvai prancūzai vadovaujasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis, kurios gana skyrėsi nuo amerikiečių auklėjimo įpročių.
Vaikus galima išmokyti palaukti
Prancūzai nuo labai ankstyvo amžiaus moko savo vaikus palaukti. Tai vadinama le pause ir yra viena iš priežasčių, kodėl prancūzų kūdikiai išmiega visą naktį.
„Tėvai nepuola pas juos tą pačią sekundę, kai tik jie pradeda verkti – jie leidžia kūdikiui išmokti, kaip vėl užmigti pačiam“, – rašo P. Druckerman. Le pause taip pat išmoko vaikus kantriai laukti maisto restorane ir tiesiogiai yra susijusi su esmine prancūzų maisto taisykle – jokio užkandžiavimo!
Net ir auginant vaikus įmanoma turėti laiko sau
Tėvystė tampa didžiuliu iššūkiu, jei vaikų auginimas ima suryti visą tėvų laiką. Tačiau vien tai, kad esate tėtis ar mama, dar nereiškia, kad turite pamiršti savo asmeninius poreikius.
„Prancūzai įsitikinę, kad net patys geriausi tėvai neprivalo nuolat tarnauti savo vaikams ir dėlto nereikia jausti jokios kaltės, – aiškino P. Druckerman. – Viena prancūzė man pareiškė: „Vakarai priklauso tėvams. Mano dukra gali būti šalia, jeigu nori, tačiau tuomet būna suaugusiųjų laikas.“
Prancūzės motinos laikosi filosofijos, kad jei visas tavo gyvenimas suksis tik aplink vaiką, tai nebus gerai nei tau, nei tavo vaikui. Viena tavo gyvenimo dalis (buvimas tėvu, darbuotoju ar sutuoktiniu) neturėtų užgožti kitos.
Vaikai turi kurį laiką žaisti vieni
Pagalvokime: jums reikia laiko sau. Lygiai tas pats galioja ir jūsų vaikams. P. Druckerman aiškina, kad tėvai prancūzai tikrai nori padėti savo vaikams, bet ne visą laiką.
„Svarbiausias dalykas, kad jis išmoksta džiaugtis ir būdamas vienas“, – taip apie savo sūnų sakė viena prancūzė“, – rašo P. Druckerman. Vaikai turi išmokti pabūti vieni ir susidoroti su baimėmis – tai vienas iš pamatinių gyvenimo įgūdžių, be kurio jis negalės būti laimingas.
Tikėkite savimi, kai sakote vaikui „ne“
P. Druckerman pažymi, kad prancūzų tėvystės autoriteto aspektas yra vienas įspūdingiausių, bet ir vienas sunkiausiai įvaldomų.
„Kai vienas prancūzų vaikas bandė įsiterpti į mūsų pokalbį, jo motina jį sudrausmino: „Palauk, mažuti, dvi minutes. Aš dabar kalbu“, – prisiminė P. Druckerman.
„Ji tai pasakė labai mandagiai ir labai užtikrintai. Mane sužavėjo švelnus jos tonas ir kokia tikra ji buvo, kad vaikas jai paklus. Pamažu pajutau, kad mano „dabar“ pradėjo skambėti tvirčiau. Mano žodžiai nebuvo tariami garsiau, bet jie skleidė didesnį pasitikėjimą savimi“, – rašė autorė.
