„Iki dukrytės gimimo dirbau vienoje įmonėje gamybos technologė. Šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose. Prieš daugiau nei metus kartu su vyru nusprendėme tapti Krašto apsaugos savanoriais. Mano šeimoje yra labai aukštos patriotinės vertybės, mano senelis buvo partizanų ryšininkas, visada buvo skiepijama, kad savo šalį reikia mylėti ir atiduoti jai duoklę“, – pasakojo jauna panevėžietė.
Kadangi šeima jau planavo vaikučius, išeiti į tarnybą devyniems mėnesiams nesiryžo, o savanoriavimas jiems pasirodė puiki alternatyva, kurią galima suderinti net ir su civiliniu darbu. „Pratybos būna savaitgaliais, jei neišeina atvykti, gali atsisakyti. Tai labai patogu tiems, kurie nenori viso gyvenimo sieti su kariuomene“, – sakė Eisvina. Pajutusi, kad laukiasi, moteris nemetė savanorystės ir toliau atlikinėjo pareigą iki šešto nėštumo mėnesio. „Nėštumas ne liga, galima viską puikiai suderinti. Dukrytė gimė šių metų birželio 11 d. Dabar, iki dukrytei sueis metai, savanoriauti negaliu, bet po to vėl planuoju grįžti”, – pasakojo jauna mama.
Anot jos, savanoriavimas išmokė ją dar labiau mylėti savo šalį. „Aš suprantu tuos, kurie sako, kad jiems nepatinka mūsų šalies valdžia, politikai, bet aš myliu ne juos, o savo šalį. Myliu gamtą, miškus“, – šypsojosi moteris. Ji džiaugėsi, kad kuo toliau tuo daugiau moterų pasiryžta savanoriauti Krašto apsaugoje. Praėjusiais metais net trečdalis visų savanorių buvo moterys, tarp jų ir mamos. „Savanoriavimas motinystei tikrai netrukdo“, – tikino jauna mama.
Ji džiaugėsi ir specialia fotosesija, kurioje ji su vyru su dukryte Salomėja nusifotografavo su kareiviškomis uniformomis. „Kai devintą mėnesį nebetelpi į uniformą, paskui ją užsidėti – tikras malonumas. Tikiuosi, kad užaugusi mano dukra irgi taps savanore, o šios nuotraukos bus puikus prisiminimas“, – šypsojosi moteris.
