Jų atlikti tyrimai rodo, kad atostogavimas palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, gerina naktinį poilsį, mažina stresą. Аtostogaujantys žmonės būna aktyvesni ir ilgiau miega – kitaip tariant, elgiasi taip, kaip, mokslo įrodyta, naudingiausia sveikatai.
Laisvas nuo darbo laikas labai naudingas protui ir kūnui, nedviprasmiškai pabrėžia specialistai. Ir dėl to jokiu būdu negalima leisti turimoms atostogų dienoms prapulti.
Mažiausiai savaitę
Neseniai Australijoje buvo atliktas tyrimas, kurio autoriai trylika mėnesių rinko duomenis apie daugiau kaip 300 suaugusiųjų. Iš tų duomenų paaiškėjo, kad atostogaudami tyrimo dalyviai miegodavo vidutiniškai 21 minute ilgiau nei paprastai, o jų sėsliai praleistas laikas sutrumpėjo 29 minutėmis, palyginti su rutina prieš atostogas.
Žmonių, kurie ėjo į žygius, meškeriojo, stovyklavo, ypač pagerėdavo fizinis aktyvumas. Tiems, kieno kelionės užtrukdavo 1–2 savaites, nauda sveikatai būdavo didžiausia.
Tiesa, pabrėžia Australijos mokslininkai, nei savaitė, nei dvi nėra pakankamai laiko, kad žmogus įprastų prie naujos, judresnės ir sveikesnės rutinos. Tačiau atostogos, nors ir ne visam laikui, vis tiek keičia mūsų kasdienį elgesį į gera nepriklausomai nuo jų trukmės. Iš čia akivaizdi tyrėjų išvada: bet koks atotrūkis nuo įprastos gyvenimo rutinos gali duoti naudos sveikatai.
Kaip valytis dantis
Nors atostogų miegas ir aktyvios pramogos svarbiausiam mūsų organizmo raumeniui labai naudingos, kai kurie tyrimai rodo, jog ilgalaikį teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai daro ir paprasti laisvadieniai.
2019-aisiais atlikus nedidelį tyrimą buvo nustatyta, kad atostogos gali apsaugoti mus nuo tokių negalavimų, kaip hipertenzija, aukštas gliukozės kiekis kraujyje (kurie irgi didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką). Tačiau tikėtina, jog daugiau naudos duoda tai, kiek kartų per metus atostogaujate, negu bendras atostogų dienų skaičius. Todėl gydytojai pataria ne tik atostogas, bet ir laisvas dienas, skirtas atgauti energijai ir papramogauti, praktikuoti kaip sveiko gyvenimo būdo įprotį. Jų teigiamas poveikis atrodo trumpalaikis, bet poilsiaujant gana dažnai nauda sveikatai būna jau ilgalaikė.
Kad būtų lengviau susigaudyti, specialistai pateikia analogiją su burnos higiena.
Valant dantis kasdien po dvi minutes, ėduonies grėsmė gerokai mažesnė nei valantis dantis tik kartą per metus, bet labai ilgai. Tas pats, pasirodo, ir su atostogomis.
Širdžiai geriau, kai turimos atostogos išdėliojamos po kelias dienas per visus metus.
Nes sveikam poilsiui visai nebūtinos grandiozinės brangios kelionės, sako gydytojai. Atostogos gali būti kelios laisvos dienos, kurias praleisite ne dirbdami, bet veikdami tai, kas jums labai patinka. Todėl labai svarbu išnaudoti visas turimas mokamas atostogas, išdėsčius jas reguliariais etapais per visus metus.
Atostogos galvai
Nepasakysime naujienos priminę, kad poilsis nuo kasdienybės labai naudingas ne tik širdžiai ir nervams, bet ir smegenims. Tinka net menkutės pertraukos, atplėšiančios mus nuo rutinos. Tokios, kaip ilgieji savaitgaliai. 2018-aisiais nedidelis tyrimas atskleidė, kad keturi laisvadieniai nuo darbo gali padėti įveikti stresą.
Atostogavimas – puikus psichinės sveikatos ramstis, nes suteikia progą visiškai atsijungti nuo to, kas vyksta kasdieniame gyvenime. Nesvarbu, ką tas kelias ar keliolika dienų veiksite: nuvažiuosite prie jūros, išeisite į žygį ir nuvyksite pasižvalgyti į kitą miestą, visa tai bus į naudą jūsų psichikai. Aišku, jeigu tik ilsėsitės drausmingai.
Kadangi atostogavimo tikslas – atitrūkti, neturėtume tuo metu atsiliepti į darbo skambučius ar skaityti elektroninių laiškų. Ir jau tikrai negali būti jokių užsukimų „valandžiukei“ į darbą pasižiūrėti, ar tikrai be jūsų viskas nesugriuvo.
Darbas be jūsų nesudegs
Lengviau pasakyti nei padaryti, greičiausiai pasakysite jūs. Nors per atostogas teoriškai turėtume atsipalaiduoti, anaiptol ne visada jos praeina be streso – ypač išsiruošus tolimesnėn kelionėn. Be to, grįžus neretą atostogautoją užplūsta niūrios nuotaikos: supratimas, kad jau netrukus teks vėl įklimpti į tas pačias rutinos vėžes, braukte nubraukia visą poilsį.
Laimė, yra būdų tokiam stresui suvaldyti. Pagrindinis specialistų patarimas – pirmąją dieną darbe nesistengti apglėbti visko ir nebandyti atlikti visų laukiančių darbų iškart. Geriausia susidaryti realistišką užduočių sąrašą ir įvykdyti tiek punktų, kiek įmanoma nesiplėšant.
Nepaisant to, jog po atostogų atrodo, kad viskas darbe dega, iš tikrųjų taip nėra.
Vietoje išvados
Atotrūkis nuo darbo labai reikalingas mūsų fizinei ir dvasinei sveikatai, net jei negalite pasiimti visų atostogų iš karto. Laisvas pusdienis ir tas padės pasijusti geriau.
O baigus darbo dieną ekspertai pataria bent valandai išjungti visus išmaniuosius prietaisus: netgi tiek laiko neretai pakanka, kad organizmo baterijos vėl įsikrautų.
