Į pedagogikos studijas atrinks motyvuotus
Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas atkreipia dėmesį į mokytojų amžiaus vidurkį. Jis siekia 48 metus. Daugiau nei 7,5 proc. mokytojų yra pensininkai ir tik 3 proc. yra ateinantys nauji mokytojai. „Neužilgo tas laikas, kai gali pradėti stigti kai kurių dalykų, ypač tiksliųjų mokslų, mokytojų, jei neparengsime jiems pamainos“, - sako S. Zybartas.
Naujus pedagogus rengs geriausi mokytojai
Departamento direktorius priduria, kad dalis pedagogikos studijų turėtų vykti realiomis būsimo darbo sąlygomis, t.y., mokykloje. Ir jau studijų metu jaunuoliai įsivertintų, ar jie gali dirbti pedagogo darbą, ar ne. Tie, kurie suvokia, kad nepajėgs, negalės dirbti mokykloje, turi turėti galimybę dar studijų metu keisti studijų kryptį.
„Taip pat turi būti mažinamas pamokų krūvis geriausiems mokytojams, kurie savo patirtį gali perduoti dalyvaudami studijų procese, padėdami ruoštis būsimiems mokytojams. Jų darbo laikas būtų skiriamas patirties perdavimui naujiems mokytojams ir ekspertiniam darbui“, – teigia direktorius.
Jis pabrėžia, kad pirmaisiais darbo metais naujam pedagogui turi būti užtikrinama efektyvi pagalba, kurią suteiktų daug patirties turintys mokytojai.
Keičiama ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema: valstybė nustatė nacionalinius kvalifikacijos tobulinimo prioritetus, mokykloms palikta galimybė nuspręsti ir dėl savųjų, tačiau juos įgyvendinant būtina sąlyga - nuo trumpalaikių, pavienių kursų pereinama prie ilgalaikių, ne trumpesnių kaip 40 val., programų.
Geriausias pavyzdys mokiniui – besimokantis mokytojas
V. Verseckienės manymu, taip pat svarbu nesustoti skaityti pedagoginės ir metodinės literatūros. „Mokytojai turi suprasti, kaip svarbu yra mokytis kartu su vaikais ir iš jų. Svarbu nebijoti parodyti, jog kažko nežinai, paprašyti vaikų pagalbos. Geras mokytojas – besimokantis mokytojas, iki savo paskutinės dienos“, – neabejoja mokytoja.
Kiekvienam mokytojui, kuris nori tapti geresniu, V. Verseckienė pataria daug reflektuoti. „Pavyzdžiui, savo mokykloje mes į pamoką pasikviečiame ir savo kolegą, kad tiesiog pasižiūrėtų, kokie mokytojo trūkumai, kaip jam sekasi pasiekti vaikus, su kuriais iškyla problemų“, – teigia mokytoja.
V. Verseckienė pabrėžia, kad geriausiai besimokančius vaikus motyvuoja tie mokytojai, kurie taip pat mokosi ir tuo rodo mokiniams pavyzdį.
Skirtos papildomos lėšoms algoms didinti
ŠMM praneša, jog mokytojų algoms didinti nuo rugsėjo 1 d. papildomai skirta 8 mln. eurų.
Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą.
Ministerija skaičiuoja, kad algos iki 5 proc. augs 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.
Algų kėlimas nuo 2017 m. numatytas ilgalaikės darbo užmokesčio didinimo programos projekte.
Projekto partneriai informuoja, kad ilgalaikiam mokytojų kvalifikacijos tobulinimui ir naujų specialistų pritraukimui į švietimą numatytos 2014-2020 Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos.