aA
Dešimt metų kibernetinio saugumo srityje dirbantis Vilius Benetis yra ir trijų vaikų iki 10-ies metų tėvas. Jis sako, kad dirbdamas šioje srityje yra prisižiūrėjęs tamsiausių dalykų, tačiau savo vaikų per daug negąsdina – apie saugumą internete kalba jiems suprantama kalba ir nuosekliai – tai, kas jiems priklauso pagal amžių.
Priklausomybė nuo išmaniųjų telefonų
© Shutterstock

Reikia suvokti pavojus

V. Benetis pabrėžia, kad saugumo, kaip ir sveikos gyvensenos, iki kraštutinumo sureikšminti nereikėtų: „Per daug galvodamas apie saugumą internete gali sau ir paranoją įsivaryti. Tiesiog svarbu suprasti grėsmes, keliančias tam tikras rizikas, kad kas nors nutiks, ir vengti tų grėsmių. Kas gali nutikti? Gali būti pagrobtas turtas – virtualus ar fizinis, paviešinta ar pagrobta tam tikra informacija arba žmonėms padarytas tam tikras psichologinis poveikis, turintis ilgalaikių pasekmių.“

Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo specialistas tvirtina, kad dirbdamas tiek su kibernetine policija, tiek Interpolo ir Europolo bei kitais pareigūnais, susidūrė su tokiais gąsdinančiais faktais, kad interneto pasaulyje nuolat veikia šimtai tūkstančių žmonių, kurie taikosi į paauglius ir bando juos emociškai paveikti, kad išviliotų iš jų pinigus, t. y. įtikina, kad apsinuoginę nusifotografuotų, o paskui grasina šią medžiagą išdalinti bendramoksliams ar kitiems adresatams. Nors paties V. Benečio vaikai dar per maži tokiai temai – socialinių tinklų grėsmės aktualesnės paauglių tėvams, pašnekovas sako, kad visos bėdos prasideda tada, kai trūksta tėvų susidomėjimo tuo, ką veikia jų vaikai.

„Juk mes edukuojame vaikus, kad jie nebėgtų per gatvę, ir stengiamės pagirti juos, kai pamatome, jog prieš eidami jie apsižiūrėjo. Tuo pačiu stengiamės per daug jų vienų į gatvę nepaleisti. Taip pat reikėtų elgtis ir kalbant apie internetą. Būtina suvokti, kad visų rizikų neišvengsime, nes patys neįsivaizduojame, kokių jų gali būti. Svarbiausia kalbėtis su vaikais, ugdyti jų atsargumą, kritinį mąstymą“, – pažymi pašnekovas.

Taisyklė Nr.1 – kalbėtis

Pasak jo, jei šeimoje kalbama apie skaitmenines technologijas, ką jose vaikai atranda naujo ir naudingo, tai padeda didinti vaikų brandą ir užtikrinti, kad nenutiks negerų atvejų. Jei tėvai ir vaikai bendrauja, diskutuoja, rizika prisidaryti bėdos sumažėja.

„Dabar mes savo vaikams aiškiname, kad iššokantis turinys gali būti šiukšlės, virusai, kuriuos paspaudus gali nutikti negerų pasekmių. Praktika rodo, kad geriausiai veikia duodami pavyzdžiai, kas ir kodėl nutiko: kažkam pavogė duomenis, kažkas kažką siuntėsi ir prisigaudė virusų. Jei turėčiau paauglius vaikus, kurie „įlenda“ į kompiuterius, telefonus ir kur kas aktyviau gyvena virtualiame pasaulyje, bandyčiau aiškintis, ką jie ten veikia ir ko išmoksta“, – sako V. Benetis.

Riboti laiką internete – ne sprendimas

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad bet kokius veiksmus atliekant internete, įgyjami tam tikri įgūdžiai, net ir žaidžiant žaidimus, tik reikia tuos įgūdžius identifikuoti ir įvardinti. „Reikia suprasti, kas įgyjama, o kas tuo pačiu prarandama. Apie tai ir turi diskutuoti tėvai su vaikais, o ne aklai drausti. Noras ištisai žaisti žaidimus internete praeina, jei vaikas turi motyvacijos fokusuotis į kažką kito arba jei supranta visą kontekstą. Taigi kalbėjimasis su vaiku yra vienintelis būdas valdyti rizikas“, – pabrėžia V. Benetis.

Pasak kibernetinio saugumo specialisto, tėvams reikėtų riboti ne apskritai vaikų laiką, praleidžiamą internete, o veikiau laiką, skirtą pasilinksminimui, pavyzdžiui, visokių „tuščių“ filmukų žiūrėjimą. „Yra daugybė vertingų dalykų, ką galima veikti su kompiuteriu. Tarkim, mano dukroms patinka piešti – jos atrado, kad „Powerpoint“ galima kurti animaciją. Mano aštuonmetei labai patiko internete rasti lietuvių kalbos testai – vis prašo spręsti. Esu tikras, kad jei duočiau pasirinkti – žiūrėti filmuką ar spręsti testą – ji rinktųsi antrąjį variantą. Mano noras – nukreipti savo vaikus taip, kad pramoginius filmukus nukonkuruotų įdomesnė veikla. Ir tam laiko galima neriboti, nes tai įgūdžių lavinimas“, – pasakoja V. Benetis.

Pasak jo, tame pačiame „Youtube“ galima žiūrėti įdomius ir naudingus filmukus apie darbelius arba vaikams gali būti įdomiai aiškinama, kaip veikia matematika. Jis linki tėvams apie tai daugiau pagalvoti, kad šie nevertintų tik to, kiek laiko vaikas būna prie kompiuterio ar telefono, bet ir pasidomėtų, ką jis ten veikia.

„Galbūt vaikas, ilgai sėdintis su ausinėmis prie kompiuterio, klausosi audio paskaitų. Juk išties daugėja garsinio turinio, kurio galima klausytis ir taip mokytis. Reikia nepamiršti, kad įvairūs žmonės skirtingais būdais priima informaciją. Apie tai irgi reikia su vaikais kalbėtis ir padėti jiems atrasti būdą, kaip geriau įsiminti informaciją“, – pataria pašnekovas.

Apie grėsmes pasakoti – per analogijas

Kibernetinio saugumo specialistas pataria tėvams padėti vaikams suvokti, kad kitoje ekrano pusėje yra ne kokia nors stichija, o žmonės, tarp kurių yra piktavalių. Ir kad internete žmonės daro panašius dalykus kaip ir fiziniame pasaulyje. „Reikia vadovautis tais pačiais principais, aiškinant, kas yra vagys, piktavaliai, kad reikia saugoti save ir savo turtą. Kad yra tikrų, bet yra ir fiktyvių parduotuvių. Kad yra siūlančių saldainius žmonių, kurių nematome gyvai ir kurie gali apsimesti bet kuo“, – sako pašnekovas.

Jis tvirtina, kad jeigu mes galėtume matyti, kas vyksta internete, išsigąstume ir turbūt ten nebeitume. Tačiau, kadangi viso to nematome, drąsiai vaikštome ir nejaučiame, kad paliekame pėdsakų daugiau nei fiziniame pasaulyje. „Ką perku parduotuvėje, tai mato kasininkas, žmogus prieš mane ir už manęs, gal dar kokia kaimynė pastebi išlindusį pieno pakelį. Kai naršau internete, atrodo, kad niekas nemato. Tai iliuzija. Mūsų siunčiamas el. paštas ar žinutė socialiniame tinkle gali būti kaip atvirlaiškis. Pagalvokite, kokio turinio tikrai nenorėtumėte, kad pamatytų kiti. Pavyzdžiui, atitinkamos saugumo tarnybos pastebės, jei rašysite apie bombas. O jei jūsų kompiuteris užkrėstas virusu, nusikaltėlis gali ramiausiai matyti jūsų susirašinėjimus ir, įsiterpęs į pokalbius, jūsų draugo vardu paprašyti pervesti pinigų į jo sąskaitą. Apie tai reikėtų kalbėtis ir su paaugusiais vaikais“, – pabrėžia V. Benetis.

Specialistas sako, kad rūpinantis saugumu internete, kaip ir sveikata, nebūtina būti ekspertu. „Kaip žinome, kad ramunėlės ramina, taip žinome ir antivirusinių programų naudą. Džiugu, kad Lietuvoje daugėja legalios programinės įrangos, legalių žaidimų, tai mažina ir virusų patekimo riziką“, – pataria pašnekovas.

V. Benetis ypatingų technologinių sprendimų, kaip padidinti vaikų apsaugą, nesiūlo, nes, pasak jo, problemos dėl žalingo turinio pasaulis dar nėra išsprendęs. Pašnekovo šeimoje technologijos sukonfigūruotos taip, kad neleistų vaikams prieiti prie tam tikro turinio, sumažinamas reklamų kiekis. Tačiau, specialisto teigimu, vyresni vaikai nesunkiai gali apeiti bet kokius apribojimus, tad tėvams belieka vienintelė išeitis – švietimas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Didžiausia pramoninė katastrofa iki šiol nuodija aplinką: tūkstančiai žmonių dėl skysčių plaučiuose paskendo savo lovose (13)

Bopalo tragedija lig šiolei laikoma didžiausią pragaištį sukėlusia pramonine nelaime. Jos...

Romoje gyvenantys lietuviai parengė miesto gidą: kada pigiausia keliauti, kur skaniai pavalgyti ir kaip nelikti apgautam

Net ir ne pirmą kartą keliaujantys į Romą klausia: kur apsistoti? ką įdomaus galima pamatyti?...

Intymias nuotraukas Feisbuke viešinanti Verygos sekretorė: gyvenam laisvoje Lietuvoje (256)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sekretorė kaitina internautų kraują, praneša...

Atsisveikinti su netikėtai mirusiu Cololo atvykę artimieji ir bičiuliai vos tramdė ašaras: liko daug neįgyvendintų planų (350)

Šeštadienį po pietų Druskininkų laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ būriuojasi netikėtai...

Atviras laiškas Kauno merui: „Kaip Grigelis autobusus pirko" (65)

Šiomis dienomis nuolat pučiamas burbulas apie viešojo transporto atnaujinimą ir kalbama taip:...

Apklausa: darbdaviai linkę darbuotojus skatinti pinigais, automobiliais, telefonais (4)

Tik dešimtadalis Lietuvos vidutinių ir didelių bendrovių savo darbuotojams nesiūlo papildomo...

Užkalnis: šis kvapas mane išgydė. Ar ilgam? (51)

Kai tokie orai, kaip dabar Lietuvoje, jaučiuosi esąs ligonis net ir tada, kai nesergu. Taip, žinau...

Pernai visą Lietuvą nustebinusi Kretingos eglutė ir vėl sužibėjo: ji tiesiog nepakartojama papildyta nuotraukų galerija (22)

Kokia bus pagrindinė Kretingos eglė kiek įmanoma ilgiau laikyta paslaptyje. Netoliese jos jau nuo...

„Tesla“ užpatentavo naują technologiją – planuoja automobilio stiklus valyti lazeriu (3)

Elonas Muskas yra sakęs, kad autonominiai automobiliai negali naudotis lidarais (lazeriniais...

Specialistai pataria, kaip pigiai, bet jaukiai ir madingai įsirengti miegamąjį: svarbiausia – detalės

Namų dekoravimo tendencijos labai panašios į drabužių madą – jos ateina ir išeina. Dekoravimo...