„Eurostato“ duomenimis, beveik 80 proc. europiečių kasdien naudojasi internetu, ir daugybę kartų per dieną skaitmeninėje erdvėje nurodo savo asmens duomenis.
Duomenų apsauga – viena pagrindinių Europos Sąjungos teisių. 2016 m. pradžioje buvo priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris valstybėse narėse yra taikomas tiesiogiai ir kurio taikymui pasiruošti visi turėjo dvejus metus – iki 2018 m. gegužės 25 d. Naujasis reglamentas pakeitė duomenų apsaugos taisykles, kurios Europos Sąjungoje buvo priimtos dar 1995 m., kai niekas net negalvojo apie socialinius tinklus ar debesijos paslaugas.
Kas yra ir nėra asmens duomenys
Europos komisijos atstovybės Lietuvoje atstovė Agnė Kazlauskaitė teigia, kad asmens duomenys yra bet kokia informacija, susijusi su gyvu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta. Skirtinga informacija, kuri surinkta kartu gali atskleisti konkretaus asmens tapatybę, taip pat yra asmens duomenys.
„Asmens duomenys yra vardas, pavardė, namų adresas, elektroninio pašto adresas, kuriame aiškiai matomas vardas bei pavardė ar kažkokie kiti svarbūs duomenys, asmens tapatybės kortelės numeris, buvimo vietos numeris, ligoninės arba gydytojo turimi duomenys, kurie gali būti simbolis, pagal kurį galima konkrečiai nustatyti asmens tapatybę“
Savo ruožtu, kokie duomenys tuomet nėra laikomi kaip labai saugotini asmens duomenys?
„Asmens duomenys, iš kurių pašalinta asmeninė informacija, kurie yra užšifruoti ar kuriems yra suteikti pseudonimai, bet kuriuos galima panaudoti iš naujo nustatant asmens tapatybę, išlieka asmens duomenimis ir jiems taikomas bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
Asmens duomenys, kurių anonimiškumas užtikrintas taip, kad asmens tapatybė negali arba nebegali būti nustatyta, nebelaikomi asmens duomenimis. Kad duomenys būtų iš tiesų anoniminiai, anonimiškumas turi būti užtikrintas negrįžtamai“, – teigia A.Kazlauskaitė.
Asmens duomenų apsauga
Duomenų apsauga turėtų būti pritaikyta ir standartizuota – tai reiškia, kad privatumo ir duomenų apsaugos principai turi būti įgyvendinami nuo pat duomenų tvarkymo pradžios ir kad asmens duomenys turi būti tvarkomi užtikrinant aukščiausią privatumo apsaugos lygį.
Agnė Kazlauskaitė teigia, jog bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato, kad asmens duomenis tvarkanti įmonė ar organizacija – duomenų valdytojas – turi užtikrinti jūsų teisę gauti informaciją apie savo asmens duomenų tvarkymą, susipažinti su savo asmens duomenimis, kurie yra saugomi, prašyti ištaisyti neteisingus, netikslius ar neišsamius asmens duomenis. Jūs taip pat galite prašyti ir įmonė turi užtikrinti, jog bus ištrinti jūsų asmens duomenys, kurių nereikia arba kurie tvarkomi neteisėtai, galite nesutikti, kad jūsų asmens duomenys būtų tvarkomi rinkodaros tikslais, arba nesutikti, kad būtų tvarkomi bet kokie su jūsų konkrečiu atveju susiję asmens duomenys.
Taipogi prašyti konkrečiais atvejais apriboti savo asmens duomenų tvarkymą, gauti savo asmens duomenis kompiuterio skaitomu formatu ir persiųsti juos kitam duomenų valdytojui.
Kodėl yra taip svarbu saugoti asmens duomenis?
Europos komisijos atstovybės Lietuvoje teigimu kasdien internete pavagiama gausybė asmeninės informacijos, o neapdairiai įkelta nuotrauka iš vakarėlio ar aštrus pasisakymas gali pakenkti vartotojo karjerai.
„Šiame sparčiai besikeičiančiame skaitmeniniame amžiuje būtina užtikrinti teisę į asmens duomenų apsaugą. Yra daugybė galimų pavojų, pavyzdžiui, duomenų atskleidimas be leidimo, tapatybės vagystė, prievarta internete, pakenkimas žmogaus reputacijai“, – sako Agnė Kazlauskaitė.
Užsakymo nr.: PT_82895413
