Viena didžiausių rizikų, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus gyventojai internete – asmeninių duomenų nutekinimas. Mūsų asmens duomenys, banko kortelių informacija – pagrindinis nusikaltėlių taikinys.
Kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ IT saugumo specialistas Edvardas Glovackis pastebi, kad dažnai sukčių aukomis būtent ir pasirenkami vyresnio amžiaus žmonės, lėčiau prisitaikantys prie technologinių pokyčių, o ir iš žmogiškosios pusės juos lengviau paveikti.
Kalbant apie asmeninių duomenų vagystę, dažnu atveju asmeninius duomenis pavogę piktavaliai patys jų nenaudoja, o parduoda juos tamsiajame internete (angl. darknet). Tokiu būdu pastarieji sumažina riziką, kad bus pagauti.
„Perkančiųjų neteisėtais būdais pasisavintus žmonių duomenis yra labai daug, todėl ši sukčiavimo schema yra viena populiariausių“, – pabrėžia specialistas.
Dar viena problema, kuri gali iškilti nesaugiai naudojantis internetu – žala nuo kenkėjiškų programų. Šiuo atveju nusikaltėliai nebūtinai taikosi į asmeninius duomenis. Kaip aiškina E. Glovackis, šiems piktavaliams tiesiog reikia vietos, iš kur galėtų būti vykdomos kibernetinės atakos.
IT saugumo ekspertas dalijasi septyniais patarimais, ką kiekvienas galėtume padaryti, kad artimieji būtų saugesni internete.
1. Patikrinkite, ar tėvų ir senelių įrenginių programinė įranga yra atnaujinta.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad bandant tai padaryti gali kilti nemažai diskusijų, nes vyresni žmonės paprastai pripranta prie jų telefonuose, kompiuteriuose ar planšetėse sukonfigūruotos aplinkos, su ja susigyvena. Todėl jie iš savo ankstesnės patirties vengia operacinės sistemos atnaujinimų, nes kartu su atnaujinimais kažkiek pasikeičia jiems įprasti dalykai. Viso to priešnuodis – argumentuotas pokalbis, kodėl būtina tai daryti“, – kalbėjo E. Glovackis.
Vyresnio amžiaus tėvams ir seneliams reikėtų paaiškinti, kad atnaujinimai ne tik ištaiso programinės įrangos klaidas, bet ir saugumo klaidas. Dėl to naršyti tampa daug saugiau. Be to, naujos operacinės versijos labiau apsaugo ir pačius įrenginius.
„Taip pat patarčiau įjungti įrenginiuose automatinio programinės įrangos atnaujinimo funkciją, vos tik gamintojai išleidžia sistemų atnaujinimus“, – prideda specialistas.
2. Užtikrinkite, kad tėvų, senelių ar kitų artimųjų socialinių tinklų paskyros būtų kuo saugesnės.
Kartu su vyresnio amžiaus žmonėmis pakeiskite jų paskyrų nustatymus taip, kad skelbiama asmeninė informacija būtų matoma kuo artimesniam žmonių ratui.
„Taip pat patarkite artimiesiems nespausti neaiškių nuorodų, ypač - iš nepažįstamų žmonių, kurias jie gali gauti pokalbių lange. Vienas iš būdų apsisaugoti – paklausti nuorodą atsiuntusio žmogaus, ar jis iš tiesų pasidalino su jumis šia nuoroda“, – toliau patarimais dalijosi IT saugumo specialistas.
3. Paaiškinkite, kad naršant internete svarbu patikrinti interneto puslapių pradžią.
Kaip pasakoja E. Glovackis, saugius puslapius nuo nesaugių gali skirti tik viena raidė. Reikėtų atsargiai elgtis interneto puslapiuose, kurie prasideda http://. Iš tokių puslapių nereikėtų nieko siųstis į savo kompiuterį, žiūrėti filmų, juo labiau juose kažką pirkti ir pateikti savo asmeninius duomenis.
Naudojantis http:// tipo svetainėmis, vartotojų įvedama informacija (slaptažodžiai, banko kortelės duomenys) nėra užkoduojami, todėl šiuos duomenis gali pasiekti įsilaužėliai. Todėl patariama adresus tikrinti ir naudotis svetainėmis, kurios prasideda https://.
4. Patarkite neatidaryti dokumentų, kuriuos elektroniniu paštu atsiuntė nepažįstami asmenys.
Kartu vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų priminti, kad nepatartina elektroninio pašto dėžutėse laikyti svarbios informacijos. Geriau šią informaciją išsisaugoti ir laikyti asmeniniame įrenginyje ar atskirame kietajame diske.
5. Priminkite, kad slaptažodžiai įvairiuose įrenginiuose ir paskyrose turėtų būti skirtingi.
IT saugumo specialistas taip pat primena, kad slaptažodžiai turėtų būti sudaryti ne tik iš raidžių (mažosios ir didžiosios), bet ir skirtingų simbolių, o pats slaptažodis neturėtų būti trumpesnis nei 8 simboliai.
„Slaptažodžiai taip pat neturėtų būti užrašomi ten, kur jie būtų pasiekiami kitiems asmenims, arba laikomi šalia įrenginio, kuriais naudojamasi. Jei slaptažodžius esate įpratę užsirašyti ant lapelio, patartina bent jau naudoti savo koduotę – nerašyti viso slaptažodžio, o tik tokią dalį, kuri leistų prisiminti jį“, – įspėja E. Glovackis.
6. Paskatinkite visuose įrenginiuose naudotis ekrano užraktu ir jokiu būdu viešose vietose nepalikti neužrakintų įrenginių.
7. Paaiškinkite, kodėl reikėtų vengti naudotis viešais prisijungimais prie interneto (Wi–fi) prekybos centruose ar kavinėse.
IT specialistas primena, kad prisijungus prie viešų „Wi–Fi“ tinklų įrenginys tampa matomas visiems vartotojams, kurie tuo metu prisijungę prie to paties tinklo. Tokiu būdu gyventojas gali tapti potenciale auka, kurio įrenginys gali būti užkrėsta kenkėjiškomis programomis.
Žinoma, nesvarbu kokio amžiaus gyventojas, besinaudojantys internetu, kiekvienas turėtų pasirūpinti būtina interneto higiena: nuolat atnaujinti antivirusines programas, įrenginiuose diegti tik legalią programinę įrangą, naršant internete naudoti privataus naršymo (angl. private browsing) funkciją, kompiuteriuose sukurti kiekvienam įrenginio vartotojui atskirą paskyrą be administratoriaus teisių.
Užsakymo nr.: PT_82728401
