Visų pirma, kaip atrodo teisėtas įmonės ir įtakdario susitarimas?

Visais atvejais rekomenduojame su nuomonės formuotoju pasirašyti sutartį, kuri išeis į naudą ir nuomonės formuotojo, ir prekės ženklo labui. Rengiant sutartį, joje svarbu apsibrėžti šiuos punktus:

• komunikacijos pradžios data ir numatomas laikotarpis;
• komunikacijos kanalai, turinio vienetų apimtis ir formos;
• nuomonės formuotojo sukurto turinio, atvaizdo ir vardo panaudojimo sąlygos;
• nekonkuravimo laikotarpis – kiek laiko nuomonės formuotojas negalės bendradarbiauti ir rodyti tiesiogiai ar netiesiogiai konkuruojančių prekių ženklų, kokios sankcijos jam gresia, jei jis nesilaikys nekonkuravimo sąlygų (pavyzdžiui, mes numatome 1 mėn. nekonkuravimo laikotarpį po paskutinio įrašo viešimo ir 1000 Eur baudą už šio punkto nesilaikymą);
• turinio derinimo sąlygos – ar nuomonės formuotojas privalo suderinti turinį, prieš jį viešindamas, ir kokios sankcijos taikomos už nesuderinto turinio viešinimą;
• turinio neištrynimo sąlygos – kiek laiko nuomonės formuotojas įpareigojamas neištrinti ar nearchyvuoti praeityje publikuoto turinio;
• reklamos žymėjimo sąlygos ir atsakomybė už šio punkto nesilaikymą;
• konfidencialumo sąlygos ir atsakomybė už konfidencialumo sąlygų nesilaikymą.

Kaip dažnai pasitaiko atvejų, kad įmonės nėra linkusios žymėti reklamos?

Paslėpta reklama pagal LR Reklamos ir Visuomenės informavimo įstatymus yra draudžiama. Reklamą socialiniuose tinkluose prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri 2019 m. gruodį išleido reklamos žymėjimo socialiniuose tinkluose gaires.

Šios gairės numato, kad už reklamos žymėjimą yra vienodai atsakingas ir nuomonės formuotojas, ir prekės ženklas, tačiau, visgi, didesnė atsakomybė – tiek teisinė, tiek finansinė – tenka prekės ženklui. Reikalavimą žymėti reklamą patariame susiderinti sutartyje ir pasistengti užtikrinti, kad nuomonės formuotojas žymėjimą atliktų teisingai.

Laura Aleksandravičė (Arijaus Katausko nuotr.)

Žvelgiant iš vartotojo pusės, jis, bet kuriuo atveju, supranta, kad nuomonės formuotojo atsiliepimas dažniausiai yra reklama, o tie nuomonės formuotojai, kurie sąmoningai vengia žymėti reklamą, daugumos vartotojų akyse laikomi nesąžiningais ir neatsakingais, tad rizikuoti neverta.

Ar pasitaiko atvejų, kad kažkas apskųstų nuomonės formuotoją, jo agentūrą ar jį samdančią įmonę dėl paslėptos reklamos?

Žinoma. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuolat gauna tokių skundų ir iš konkurentų, ir iš vartotojų. Ne tik dėl paslėptos, bet ir dėl klaidinančios, lyginamosios ar draudžiamos reklamos. Reikia nepamiršti, kad nuomonės formuotojų reklamai galioja tie patys reikalavimai, kaip ir kitoms reklamos priemonėms, todėl reikėtų atidžiai apgalvoti užduotį nuomonės formuotojui ir patikrinti, ar jo turinys atitinka sąžiningos, teisingos ir neklaidinančios reklamos principus.

Kokia atsakomybė laukia už paslėptą reklamą?

Bauda nuomonės formuotojui – 145-300 Eur, esant pakartotinumui – 300-560 Eur. Bauda reklamos užsakovui – iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 000 Eur, esant pakartotinumui – iki 6 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 200 000 Eur.

Kas už tai prisiima atsakomybę?

Reklamos žymėjimo gairės taikomos nuomonės formuotojams ir komercinės veiklos subjektams, kurių prekių ar paslaugų reklama yra skelbiama socialinėje erdvėje, tad vienoda atsakomybė tenka abiems, nors baudos yra skirtingo dydžio.

Ką dar turėtų žinoti įmonės, planuojančios naudotis įtakdarių reklamos paslaugomis?

Manau, svarbiausia šiame bendradarbiavime yra išsiaiškinti aiškius lūkesčius ir abiems pusėms partneriškai siekti tikslo.

Užsakymo nr.: PT_85169407