Populiariausi pasirinkimai nesikeičia
Kalbėdama apie tai, kokios studijos sulaukia daugiausiai šiuolaikinių abiturientų dėmesio, vadovų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė teigia, kad geriausių abiturientų pasirinkimas nesikeičia jau keletą metų.
„Galime stebėti labai ryškią tendenciją, kad pasirinkimas tų, kurie geriausiai pabaigia mokyklą, išlieka medicinos studijos. Tai atsitiko ir šiais metais – medicinos studijos ir vadyba yra pasirinkimas numeris vienas“, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė.
Ją stebina, kad pandemija neturėjo įtakos abiturientų požiūriui į gydytojo specialybę: buvo galima tikėtis, jog pamatę, koks sunkus ir pavojingas gali būti gydytojo darbas, abiturientai pakeis savo nuomonę. Tačiau didelis susidomėjimas gydytojo specialybe vis tiek išliko, o tame L. Duksaitė-Iškauskienė mato šiuolaikinės kartos drąsą ir visuomeniškumą.
Paklausta, kokie specialistai ateities darbo rinkai bus reikalingiausi, „Master Class Lietuva“ vadovė pabrėžia gebėjimo persikvalifikuoti svarbą.
„Labai sunku pasakyti, ko mūsų darbo rinkai reikės ateityje. Kalbant apie profesijas, mes dažniau kalbame apie tai, kad nuolat reikia prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos. Tai, ką studijuoja abiturientai šiuo metu, nebūtinai jie galės dirbti ateityje pagal savo profesiją. Darbo rinka keičiasi ypatingai greitai, ir ko mums labiausiai reikia, tai galimybės prie jos prisitaikyti“, – pabrėžia L. Duksaitė-Iškauskienė,
Specialistai, kurių trūksta labiausiai, gali būti ramūs
Pasak jos, greitai prisitaikyti prie darbo rinkos leidžia geras, kokybiškas išsilavinimas. Tačiau šiandien galima matyti specialistų, kurių poreikis ir toliau auga – būtent šių sričių darbuotojai gali būti ramiausi, kad jiems dar ilgai nereikės sukti galvos apie persikvalifikavimą.
„Mums labiausiai trūksta informacinių technologijų, inžinerinių specialybių specialistų ir matematikų, nes vis daugiau įmonių turi didelius duomenų masyvus. Mums labai reikia duomenų analitikų, kibernetinio saugumo specialistų, skaitmeninio turinio kūrėjų. Mums reikia tų vadinamųjų UX arba klientų patirties dizainerių. Tokių specialybių anksčiau nebuvo, kaip ir darbo ar galimybės to mokytis. Darbo rinka keičiasi labai greitai, bet geras išsilavinimas leidžia greitai prie jos prisitaikyti“, – teigia L. Duksaitė-Iškauskienė.
Apibendrindama šiemet paaiškėjusius abiturientų pasirinkimus, pašnekovė pastebi, kad dažniausiai siekiama eiti saugiu, artimų žmonių patikrintu karjeros keliu, o naujos studijų programos vertinamos kaip potenciali rizika. Ateitis projektuojama pagal artimųjų patirtis – tėvų ar draugų karjerą, kurie studijas baigė prieš 5 ar 10 metų.
Vis dėlto, L. Duksaitė-Iškauskienė įsitikinusi, kad šiuolaikiniams abiturientams teks studijuoti ne kartą, jei jie norės prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos.
„Persikvalifikavimas tiesiog taps privalomas. Jei mes norime prisitaikyti rinkoje, o ne laukti, kada vėl galėsime dirbti žibintininkais, kuomet žibintų mieste nebėra. Mes turėsime tai daryti“, – pabrėžia ji.
Reikės mokytis visą gyvenimą: vienų studijų gali neužtekti
Įdomu tai, kad jau dabar universitetai studijų programas pritaiko ir vyresniems žmonėms, norintiems įgyti trūkstamų kompetencijų.
„Turime suprasti, kad šių moksleivių studijos tik prasideda ir jos nebus vienpakopės. Jie nestudijuos tik vieną kartą gyvenime – jie turės mokytis visą savo gyvenimą. Jei jie dabar studijuoja tai, kas bus nepritaikoma, jie sunkiai galės susirasti įdomų darbą ir bus priversti eiti mokytis dar kartą, kad galėtų prisitaikyti darbo rinkoje“, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė.
Renkantis studijas, dažnas atkreipia dėmesį ir į universitetų reitingus, tačiau „Master Class Lietuva“ vadovė pažymi, kad aukštesnį reitingą turintis universitetas darbo rinkoje ne visuomet duos „papildomų taškų“.
„Ten, kur yra konkurencija dėl darbdavio, ir jei darbdavys gali rinktis – žinoma, jis rinksis naujus darbuotojus, kurie turi kokybiškesnį išsilavinimą. Bet ten, kur yra didžiulė konkurencija dėl darbuotojų, tai darbdavys renkasi kompetenciją arba kompetencijos dalį, ir tada stengiasi darbuotoją išmokyti savo bendrovėje“, – teigia ji.
Vis dėlto, svarbiausiu kriterijumi renkantis studijas L. Duksaitė-Iškauskienė išskiria studijų kokybę, nes tik kokybiškas išsilavinimas leis prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos. Taip pat ji pažymi, jog jei studijos susijusios su praktine veikla, svarbu pasirūpinti, kad praktiniai įgūdžiai nebūtų įgyjami nuotoliniu būdu.
„Dar viena tendencija, kuri yra šiek tiek netikėta – galvojome, kad dalis abiturientų praleis ir nestudijuos būtent dėl šios priežasties, bet taip neatsitiko. Netgi rinkdamiesi studijas užsienyje, kurios yra brangios, ir pragyvenimas žymiai brangesnis nei pas tėvus Vilniuje ar Kaune, abiturientai renkasi studijuoti užsienio valstybėse ir rizikuoja dalies studijų kokybės tiesiog netekti“, – pažymi ji.
