aA
Jau visai netrukus mokyklas užplūs mažieji mokinukai. Vienų laukia pirmoji klasė, kiti į mokyklos suolą sės jau žinodami, kas jų laukia artėjančiais metais. Portalas DELFI domisi, ką daryti, jei vaikas nenoriai laukia rugsėjo 1–osios.
© Adobe Stock

Vaikų psichologė Rasa Šimkonienė pastebėjo, kad į pirmąją klasę einantis vaikas turėtų norėti eiti į mokyklą, tačiau jis gali šiek tiek nerimauti.

„Nes jis nežino, kas jo laukia. Čia kaip ir mes, kai keičiame darbą: mums neramu, koks bus kolektyvas, ar mes atitiksime lūkesčius, ar mes sugebėsime, ar susirasime draugų. Tai visi šie dalykai rūpi ir vaikui“, – kalbėjo pašnekovė.

Supažindinti su mokykla iš anksto

Pasak specialistės, jei į mokyklą nenori eiti vyresnio amžiaus vaikas, tuomet tėvai turėtų susėsti su vaiku ir paklausti, kas negerai, nes vyresnių klasių moksleivis jau žino, kas jo laukia mokykloje.

„Čia tėvai turėtų paklausinėti vaiko ir pabandyti jį suprasti, ar jis patiria patyčias, ar jam sunku mokytis, ar jis pavargsta, o gal pikta mokytoja. Priežasčių gali būti begalė. Vaikas gali sakyti ir tai, kad nežino, bet gali būti ir tai, kad jis turėjo labai gerą vasarą ir jam sunku po tokio meto grįžti į „darbą“. O gal vaikui tiesiog labai norisi ilgiau pabūti su tėvais, juk vasarą buvo smagu, jis keliavo, važiavo, buvo gamtoje, o dabar turi vėl grįžti į rutiną“, – komentavo psichologė.

Kalbėdama apie vaikus, kurie į mokyklą eis pirmą kartą, R. Šimkonienė paminėjo kai kurių mokyklų labai gerą praktiką, kur su būsimais pirmos klasės mokinukais mokytojai susitinka jau birželio mėnesį. Nors ir trumpam, bet vaikas jau supažindinamas su klase, būsimais klasės draugais ir pačiu mokytoju.

„Tada vaikui ramiau: jis žino, kur eina. Bet jei tokiose klasėse sudalyvauti nepavyko, į mokyklą galima nueiti prieš mokslo metų pradžią. Mokytojai dažniausiai jau būna mokyklose, todėl galima vaiką iš anksto supažindinti su vieta ir mokytoju. Taip pat galima vaikui tiesiog papasakoti, kas laukia mokykloje“, – tęsė pašnekovė.

Ruošiant vaiką į mokyklą tėvai turėtų stengtis vaikui papasakoti realistiškai, kas jo laukia švietimo įstaigoje, tačiau per daug ir neišgąsdinti, kad bus labai sunku ar reikės daug dirbti.

„Svarbu priminti vaikui, kad jis jau didelis ir jau laikas išmokti skaityti, rašyti, susirasti draugų“, – teigė R. Šimkonienė.

Vis dėlto psichologė pasikartojo, kad dauguma vaikų laukia mokyklos pradžios, nes jie jaučiasi tampantys vyresniais, protingesniais ir savarankiškesniais.

„Tik, deja, po poros mėnesių dalis nustoja norėti mokyklos. Jie įsivaizduoja mokyklą kaip darželio pratęsimą, kad bus linksma, susiras draugų, bet nepasakoma, kad ten reikės ir sėdėti per pamokas, dirbti, galbūt ir namų darbų parsinešti iš mokyklos“, – kalbėjo specialistė.

Nenoras į mokyklą ir dėl tėvų barnių

R. Šimonkienė patarė vaikus pradėti ruošti mokyklos ritmui šiek tiek anksčiau nei prasideda mokslo metai: „Žinoma, nereikia iškart vaiko kelti 6 valandą ryto, jei taip jam reikės keltis į mokyklą, bet jei vasarą miegodavo iki 10 valandos, nors kažkodėl per atostogas vaikai kaip tik labai lengvai anksti keliasi, tai reikėtų pratinti keltis anksčiau. Ir anksčiau eiti miegoti“.

Vaikas nenori į mokyklą? Kaltę turėtų prisiimti ir tėvai
© ELTA / Martynas Ambrazas

Pasiteiravus apie priežastis, kodėl vaikas gali nenorėti eiti į mokyklą, pasiremdama savo patirtimi bendraujant su vaikais, psichologė teigė pastebėjusi, kad dažnai tokių atvejų pasitaiko tarp labai gabių vaikų.

„Kai kuriems vaikams tampa nuobodu. Jie gabūs ir pajėgūs daugiau, jie lenkia kitus vaikus ir jiems sunkiau susirasti draugų. Yra tokių, kurie aplenkia savo bendraamžius, juos domina kiti dalykai ir tada jie kartais lieka vieniši“, – pasakojo psichologė.

Specialistė taip pat paminėjo, kad kita dalis vaikų gali nenorėti eiti į mokyklą, nes jiems sunku mokytis, sunku daug dirbti arba jie nespėja kartu su klasės draugais.

„Yra ir tokių vaikų, kurie turi rūpesčių namie, pavyzdžiui, tėvai skiriasi arba daug barasi. Tokiems vaikams taip pat sunku, nes jie jaučiasi vieniši. Ne todėl, kad jiems nesiseka mokykloje, bet jiems iš esmės yra blogai, o tada jiems ir mokykloje vieniša ir liūdna“, – komentavo pašnekovė.

Prie vaiko nenoro eiti į mokyklą gali prisidėti ir mokytojai, pavyzdžiui, jei jie yra rūstūs. „Nors įprastai vaikai labai myli pradinių klasių mokytojus“, – pridėjo psichologė.

Pasak jos, vaikui sunku eiti į mokyklą gali būti ir dėl to, kad, pavyzdžiui, mama labai nerimauja ir jai sunku išleisti vaiką į mokyklą, o tuomet tas nerimas persiduoda ir vaikui.

Papasakoti vaikui apie tikslą ir eigą

Vaikų psichologas Aleksandras Segal taip pat sutiko, kad vaikui grįžti į mokyklą gali būti sunku, kaip suaugusiesiems po atostogų į darbą. Vis dėlto, pasak jo, čia vaikui motyvacijos daug pūsti nereikia. Vaikas žino, kad mokykla neišvengiamas dalykas ir čia pasirinkimo jis neturi.

„Aišku, po atostogų grįžti į darbo režimą nėra daug kam smagu, bet iš patirties galiu pasakyti, kad pradinukai dažniausiai pasiilgsta mokyklos. Būtent tėvai galėtų jiems priminti, kad vasaros metu vaikai mažiau bendravo su bendraamžiais, klasės draugais, nes juk visi išvažinėja, būna su šeimomis, seneliais“, – pasakojo specialistas.

Pasiruošimas mokyklai
Pasiruošimas mokyklai
© Shutterstock

Paklausus, kada vaikus reikėtų pradėti ruošti mokyklos dienos ritmui, A. Segal teigė, kad dvi savaitės iki mokslo metų pradžios yra pats metas: „Tai visai geras laikas užsiminti, kad atostogos eina į pabaigą, bet dar yra laiko kažką nuveikti“.

A. Segal pritarė, kad dalis vaikų gali nebenorėti grįžti į mokyklą, nes ten galbūt negerai jaučiasi, ar jo nepriima į kurią draugų grupę, o gal jis patiria patyčias.

„Mokykla yra daugialypis dalykas. Pirmosiose klasėse mezgami socialiniai ryšiai, ugdomi mokymosi gebėjimai, laiko planavimo įgūdžiai. Jei tai vaikui nelabai gerai sekasi, atsiranda priežastys, kad vaikas nenori į mokyklą. Tačiau tuomet reikia jam paaiškinti, kokiu tikslu vaikas eina į mokyklą, kokia yra eiga, kad pradžioje nebūna sunku, vis tiek mokykla duoda pakankamai laiko įsivažiuoti. Tai taip pat galima vaikui priminti. Jei tėvai mato, kad vaikai nerimauja dėl mokyklos, jiems galima priminti, kad po pietų jie jau bus namuose, kad pradžioje nebus namų darbų, kad jei vaikams ko nors reikės, tėvai ar vyresnieji broliai ir sesės bus šalia. Tai nors kiek nuima nerimą“, – patarė pašnekovas.

Pasak A. Segal, jei vaiko raida yra normali, jis turėtų norėti eiti į mokyklą. Vis dėlto pašnekovas pritarė, kad naujų mokslo metų pradžia suteikia šiokio tokio streso vaikui: „Kokia mokykla bebūtų, tai vis vien yra režimas. Jei vasaros metu gali pamiegoti ilgiau ar eiti miegoti vėliau, su mokslo metų pradžia vaiko laisvė ribojama ir gana stipriai“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (4)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (92)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (100)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (348)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (21)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (24)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (106)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (655)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (639)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...