Kaupia pinigus indėliuose
Kaip laidoje kalbėjo „Swedbank“ Lietuvoje privačios bankininkystės vadovas Andrius Šuminas, lietuviai indelių forma sukaupę apie 20 milijardų eurų. Kiekvieno gyventojo sukaupta asmeninė suma nėra labai nedidelė – keli, o kartais ir dešimtys tūkstančių eurų. Tačiau, kaip teigė finansų ekspertai, šiuos pinigus ar dalį jų kiekvienas kaupikas galėtų skirti investicijoms, o nauda būtų kur kas didesnė nei pinigų sandėliavimas.
„Kai kurie žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą. Tačiau reikia suprasti, kad jis kainuoja nemažus pinigus. Gali būti, kad tai bus vienintelė investicija. Pirmo būsto aš apskritai nelaikau investicija. Man tai yra būtinybė – jame reikia gyventi. Žmonės, be abejo, turi turėti ir kažkokius indėlius, nes tai – greitai panaudojami pinigai ištikus nenumatytiems atvejams.
Investuoti galima į investicinius fondus, akcijas ar obligacijas. Viskas priklauso nuo žinių, patirties, norimų tikslų ir grąžos. Svarbu visų kiaušinių į vieną pintinę nedėti – pinigus reikia išskaidyti ir portfelį diversifikuoti. Visų šių aspektų pamiršti nereikėtų“, – sakė ekonomistas.
Pasak finansų analitikės, Verslo angelų fondo valdymo partnerės ir valdybos narės Daivos Rakauskaitės, kiekvienas investuotojas turi turėti ir aiškią investavimo strategiją, tačiau ji įgyjama tik per patirtį.
„Iš pradžių pradedi investuoti nuo mažų sumų, pajauti, kokia yra tavo psichologija – kaip reaguoji į nesėkmes. Tai yra labai svarbu. Ir atitinkamai iš tų patirčių susikuri savo strategiją ir jos laikaisi. Svarbiausia, ją turint jos ir laikytis. O jeigu nori keisti, visada sau pagrįstai turi atsakyti, o kodėl aš tai darau ir ko aš siekiu“, – laidoje kalbėjo ji.
Galimybes išmano, bet pradėti bijo
Vilniaus gatvėse sutikti praeiviai apie investavimo poreikį girdėję, išmano ir apie alternatyvas. Tačiau retas iš tiesų investuoja. Sakė esą trūksta žinių.
„Kol kas apie tai tik svarstau. Sąžiningai, nelabai gerai išmanau, kad būčiau tikras, jog pasieksiu norimą tikslą. Laimė yra vienkartinė akcija – šiandien pasisekė, rytoj gali pralaimėti. Todėl reikia turėti žinių. Žinau, kad gerai investuoti į nevienadienės kompanijas, geriausia iš S&P 500 sąrašo. Jos, matyt, daugmaž patikimos“, – teigė vyriškis iš Baltarusijos.
Kai kurie siūlė alternatyvias investicijas. Vienas vilnietis prakalbo apie saulės elektrinių naudą ir galimą finansinę grąžą, jei asmuo pasirinktų į jas investuoti.
„Jos atsiperka per 3–4 metus, metinė grąža – 25–30 procentų. Čia labai gera investicija, kurios niekas neatims, kaip sakant, nusipirkau ir turiu. Tai ir ekonomiška, ir gamtą saugo. Visa ekonomika ateityje bus statoma ant elektros. Visi važinėsime elektromobiliais, o elektros poreikis tik didės“, – sakė jis.
Ekonomistas A. Šuminas laidoje komentuodamas tokį vilniečio pasirinkimą buvo kiek skeptiškesnis.
„Saulės elektrinių kainas šiuo metu matome, įvairios įsteigtos paramos dar ir skatina turėti savo pagamintą elektrą. Ji galbūt neša didelę grąžą, bet ilgalaikėje perspektyvoje, aš nemanau, kad laikysis 20–25 proc. grąža. Taip susiklostė trumpalaikiu momentu, būtent dėl dabartinių elektros kainų ir geopolitinės atmosferos“, – kalbėjo finansų ekspertas.
Kitas vyriškis siūlė investuoti į pašto ženklus ar audio kasetes bei tikino, kad jau dabar gali uždirbti net ne du, o dešimt kartų daugiau nei už juos mokėjo.
„Tai – alternatyvios investicijos. Aš nemanau, kad jos bendrame portfelyje turėtų sudaryti labai didelę dalį. Nebent žmogus yra tos srities profesionalas, apie tai žino ir išmano. Be abejo, tokios alternatyvos gali ir atnešti grąžos. Yra žmonių, kurie investuoja ir į vyną, ir į pašto ženklus“, – teigė banko atstovas A. Šuminas.
Investuotojo portretas
Vis dėlto, Lietuvoje yra ir sėkmingų investuotojų pavyzdžių. Įmonės „Revoliucinis investavimas“ vadovas Žilvinas Speteliūnas – 33-ejų ekonomistas ir privatus investuotojas, kuris investavimu į finansų rinkas užsiima jau šešioliką metų. Be to, septynerius metus rengia straipsnius žurnalui „Investuok“.
„Su investavimu susipažinau Nacionalinėje moksleivių akademijoje. Mokiausi ekonominėje sekcijoje. Žaisdavome investavimo žaidimus, daug kas iš bendraamžių buvo pradėję investuoti. Tad domėjimasis prasidėjo ten. Supratau, kad tai bus kažkas įdomaus.
Tuo metu buvo ir toks „Swedbank“ investavimo žaidimas, man pavyko laimėti nemažą pinigų sumą – 30 tūkstančių litų prizinį fondą. Tada pasijutau kaip tam tikras investuotojas, turintis nemažą kapitalą“, – pasakojo privatus investuotojas.
Žilvinas save vadina finansų rinkų žmogumi. Jis investuoja į Šiaurės Amerikos įmonių akcijas, anksčiau investavo į technologijų, dabar į žaliavų ir gamtinių iškasenų įmonių akcijas. Vyras sako, kad turi tam tikrą investavimo strategiją, kurią vadina revoliuciniu investavimu. Jis savo investavimą pritaiko prie ekonominių megaciklų, kuriuos lemia daug veiksnių.
„Investavimas tuo ir įdomus, kad jis nėra tik akcijų atrinkimas ir siekis uždirbti 10–20 procentų per metus. Aš į investavimą žiūriu kaip į dalyką, kuris daug išmoko.
Pirmiausia, savęs ir savo paties psichologijos pažinimo: kaip priimi nuostolius, kaip džiaugiesi dėl pelno, kokios baimės tave persekioja. Visą šį kelią reikia praeiti. Antra, pamatai skirtingus verslo modelius, skirtingas technologijas, industrijas. Pastaraisiais metais svarbiu indikatoriumi tapo ir geopolitika“, – teigė vyriškis.
Žilvino pajamos nepastovios, tad jis negali pasakyti, kiek tiksliai pinigų kas mėnesį skiria investavimui, nėra nusistatęs griežtos sumos. Ekonomistas neabejoja – investavimas leidžia padidinti savo turimus finansinius resursus.
Prieš tris metus Žilvinas vedė, šeima laukia pagausėjimo. Tad vyras sako – dabar jis atsakingas už šeimos pinigus, jo rizikavimas finansų rinkose tapo mažesnis.
„Tam tikrą turto dalį esu alokavęs į investicijas, skirtas finansų rinkoms. Šiuo metu aš investuoju gana konservatyviai. 50-60 procentų esu paskyręs investavimui, visa kita – neįdarbinti pinigai“, – teigė jis.
Žilvinas laidoje siūlė nuspręsti, kokį procentą nuo pajamų galėtumėte skirti investavimui. Vyriškis patarė galvoti apie 10 procentų. Jis pats perteklines lėšas perveda į investicinį portfelį.
„Jeigu išleidai pinigus, tai ir išleidai, o investavime yra sudėtinių palūkanų efektas – daugiau atsidėjus, daugiau ir uždirbsi. Kuo anksčiau pradėsime, kuo daugiau investuosime, kad ir bus tokių periodų, kai penkerius metus nieko neuždirbsime, per ilgą laiką vis tiek grąža bus apčiuopiama ir mes tam tikrą kapitalą sukaupsime“, – patarė ekonomistas.