Stoltenbergas kol kas neatskleidžia, kaip tiksliai atrodys Ukrainos statusas NATO deklaracijoje
Pasak J. Stoltenbergo, šią savaitę NATO sutars dėl gynybos ir atgrasymo stiprinimo.
„Ukrainą priartinsime prie NATO“, – teigė NATO vadovas.
J. Stoltenbergas paminėjo, kad susitiko su Lietuvos ir Vokietijos kariais, kai lankėsi Lietuvoje prieš kelias savaites.
„Imsimės kitų reikšmingų veiksmų, įskaitant tris naujus regioninius planus, pasitelkiant 300 tūkst. aukštos parengties karių. Taip pat – daugiau pajėgumų visose srityse. Tai siunčia žinią, kad mes ginsime kiekvieną ir Lietuvos, ir visos NATO teritorijos centimetrą“, – pabrėžė aljanso gen. sekretorius.
J. Stoltenbergas paaiškino, kad tolesnė parama Ukrainai apims ne tik karinę ir finansinę, bet medicininę, išminavimo pagalbą ir kitą.
„Mes taip pat pakelsime politinius ryšius į kitą lygį“, – kalbėdamas apie NATO–Ukrainos Tarybą sakė jis.
Jis teigė tikintis, kad Ukrainos statusas dar diskutuojamas, tačiau, kaip paaiškino J. Stoltenbergas, NATO rūpinsis paketu Ukrainai: praktinės paramos programa, NATO–Ukrainos Tarybą, kuri veiks kaip platforma konsultacijoms. Taip pat NATO atsisako narystės veiksmų plano Ukrainai.
„Vykdome drybas dėl konkrečių terminų, konkrečios kalbos. Kol kas detalių, dėl ko tariasi sąjungininkės, neatskleisiu. (...) Manau, kad tikrai pasiųsime teigiamą žinutę“, – akcentavo J. Stoltenbergas.
Jo teigimu, sąjungininkai sutaria, kad Ukraina taps NATO nare, o sprendimai viršūnių susitikime Kyjivui bus teigiami.
„Visi sąjungininkai sutaria, kad Ukraina taps NATO nare – NATO durys atviros, mes tai pademonstravome pakviesdami Suomiją ir Švediją tapti NATO nariais.
Ukraina ir sąjungininkai nuspręs, kad Ukraina taps NATO nare. Dabar svarbiausia užduotis užtikrinti, kad Ukraina laimės karą, nors kol Ukraina nelaimės, tol negalėsime kalbėti apie jos narystę. Todėl labai svarbu, kad mes toliau užtikrintume visą paramą“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO gen. sekretorius atkreipė dėmesį, kad aljansas yra padvigubinęs batalionų skaičių rytinio flango šalyse, o Madride numatė, kad jie gali būti didinami iki brigadų dydžio.
„Aš pats stebėjau karines pratybas Lietuvoje prieš kelias savaites ir NATO sąjungininkų sprendimą padidinti pajėgumus iki brigadų dydžio. Vokietija paskelbė, kad yra pasiruošusi dislokuoti brigadą Lietuvoje – džiaugiuosi šiuo Vokietijos sprendimu“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jo teigimu, aljansas priims atnaujintus gynybos planus, kuriais sąjugnininkų buvimas rytiniame flange bus stiprinamas.
Stoltenbergas – apie Švedijos narystę NATO: vis dar įmanoma sulaukti teigiamų signalų
Kalbėdamas apie Švedijos narystę, J. Stoltenbergas akcentavo, kad šalis įgyvendino jai keliamus reikalavimus.
„Turime kovoti kartu su terorizmu, taip pat labai svarbu, kad mes kalbėtume apie saugumo susirūpinimą tarp visų NATO valstybių. Švedijos narystė sustiprins NATO ir visus NATO pajėgumus ginti visą regioną. Pažiūrėkite į žemėlapį – Suomijos narystė pakeitė visą NATO buvimo geografiją“, – teigė aljanso vadovas.
Jis teigė, kad su Turkija toliau kalbama, kaip paspartinti Švedijos narystės ratifikavimą.
„Vis dar įmanoma teigiamų signalų sulaukti šip viršūnių susitikimo metu. Turime išnaudoti impulsą ir progresą“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
„Pažadų kartojimo laikas baigėsi“
Lietuvos prezidentas G. Nausėda teigė, jog su aljanso generaliniu sekretoriumi aptarė paskutinius pasiruošimo darbus.
„Lietuvos siekis nuo pat pradžių buvo, kad Vilniaus viršūnių susitikimas pasižymėtų ne diskusijomis, o visam aljansui būtinais sprendimais.
Saugumo situacija Europoje ir mūsų kaimynystėje nepalieka erdvės trypčioti vietoje, turime žengti į priekį ryžtingu ir sparčiu tempu“, – sakė Lietuvos prezidentas G. Nausėda.
Jis priminė, jog Vilniuje pirmą kartą kaip pilnateisė narė dalyvaus ir Suomija.
„Tikiuosi proveržio ir dėl Švedijos, su viltimi laukiu trišalio susitikimo dar šiandien vakare. Tai, kad susitinkame agresoriaus pašonėje siunčia tvirtą mūsų vienybės ir ryžto signalą. Esame vieningi ir ginsime kiekvieną aljanso centimetrą“, – kalbėjo G. Nausėda.
O tai turi atsispindėti ne tik deklaracijose, bet ir realiuose sprendimuose.
„Kuriuos čia Vilniuje priimsime per artimiausias dienas. Sąjungininkų dėka NATO suvažiavimo metu Vilnius bus viena saugiausių vietų Europoje. Tiek ore, tiek iš jūros pusės, tiek sausumoje.
Tokie saugūs norime jaustis visada. Ir to sieksime, nes esame priešakinė NATO teritorija“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis taip pat teigė, jog saugumo situacija regione komplikuojasi ir vis atsiranda naujų faktorių, į kuriuos būtina atsižvelgti. Anot G. Nausėdos, tai ir „Wagner“ galimas persikėlimas į Baltarusiją, branduolinio ginklo dislokavimas Baltarusijoje.
„Visa tai signalizuoja apie būtinybę stiprinti atgrasymą ir priešakinį gynybą. Vokietijos lyderystė, pasižadėjimas Lietuvoje nuolat dislokuoti brigadą yra puikus pavyzdys, atliepiantis saugumo situaciją regione“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda teigė, jog viena svarbiausių temų šio susitikimo darbotvarkėje – Ukraina.
„Visi suprantame, kad tik jos pergalė sugrąžins saugumą ir stabilumą į Europą. Sąjungininkams reikia susitarti dėl tolesnio Ukrainos karinio rėmimo, iki visiško teritorijų atsiėmimo. <...> Pažadų kartojimo metas baigėsi. Atėjo laikas sutarti aiškų planą, kaip tą pasieksime“, – sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, jog Vilnius yra ta vieta, iš kurios geros žinios pasieks ukrainiečių tautą.
„Tikiu, kad sostinės susitikimas taps vienybės, ryžto ir stiprybės susitikimu“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
Kalbėdamas apie Ukrainos ateitį NATO Lietuvos prezidentas G. Nausėda sakė norintis tikėti, jog Ukrainos narystė NATO netaptų kaip horizontas – kuo arčiau ateiti, tuo jis labiau tolsta.
„Todėl Ukraina šiandien labai stokoja konkrečių signalų“, – sakė jis.