INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui sako, kad investuoti reikia į vaikų finansinį ugdymą, skirti dėmesio ir lėšų jų lavinimui, o galiausiai reikės ir pinigų.
Su vaikais – apie pinigus
„Lietuvių supratimas apie finansų valdymą pamažu gerėja, tačiau pagal supratimą apie investavimą gerokai atsiliekame nuo Vakarų Europos šalių ir netgi nuo Estijos.
Pavyzdžiui, EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) duomenimis, Lietuvoje – 39 proc. lėšų buvo laikoma grynaisiais arba indėliuose. Palyginti, Estijoje – 26,6 proc., JAV – 12,8 proc. Mažiausiai grynųjų pinigų ir indėlių turi danai ir švedai.
Ką tai reiškia? Kuo mažiau žmonės laiko pinigų indėliuose ir grynaisiais, tuo daugiau jie investuoja, o kuo daugiau investuoja, tuo daugiau ilgalaikėje perspektyvoje sukaupia finansinio turto.
Lietuvoje ir kitose šalyse mokėjimą elgtis su savo pinigais lemia daug priežasčių – tiek kultūrinių, tiek istorinių, tiek ir politinių.
Anksčiau apie pinigus viešai niekas nesikalbėjo, o verslesni žmonės niekinamai buvo vadinami spekuliantais. Mūsų seneliai ir tėvai neturėjo iš kur pasisemti patirties, atitinkamai neturėjo, ko perduoti. O mums reikia mokytis apie pinigus kalbėtis su savo vaikais", – sako dr. D. Kolmatsui.
INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės ekspertė pataria vaikų finansinį raštingumą ugdyti nuo mažų dienų – be žinių, kurias vaikai gauna mokykloje, namie jie turėtų matyti ir tėvų rodomą pavyzdį.
Kai vaikas mato, kad tėvai rūpinasi šeimos finansais, planuoja išlaidas ir pajamas, o likusius pinigus investuoja ar kitais būdais taupo ir apie tai kalbasi su vaiku, supratimas apie pinigų vertę ateina, ir tą supratimą vaikai nešasi į savo gyvenimą.
Rūpinasi ne tik finansine ateitimi
„Neseniai INVL vykdytoje visuomenės apklausoje gyventojų klausėme, kaip jie investuoja į savo vaikus.
Net 74 proc. lietuvių teigė, jog aktyviai investuoja į savo vaikus ir daro tai gana subalansuotai – ir užtikrindami jų dabartinius lavinimo poreikius, ir galvodami apie vaiko ateitį. Į klausimą, kokius būdus jie renkasi, net keturi iš penkių tėvų atsakė leidžiantys vaikus į būrelius, o trys iš penkių kaupia pinigus jų studijoms.
Kai kalbame apie investiciją į vaiko ateitį, iškart pagalvojame apie finansinius įrankius, tačiau užsiėmimai, kalbų ar kiti specifiniai kursai taip pat yra investicijos. Lankydamas užsiėmimus vaikas ugdo savo talentus, tačiau ne mažiau svarbus ir korepetitorių indėlis, nes laiku pastebėjus ir užpildžius vaiko žinių spragas, ateityje jam bus lengviau konkuruoti ne tik dėl vietos gerame universitete, bet ir darbo rinkoje", – pastebi INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė.
Anot dr. D. Kolmatsui, svarbu kuo anksčiau apgalvoti ir suplanuoti momentą, kai vaikas pradės savarankišką gyvenimą, taps studentu. Jeigu šeima bus nepasirengusi tam finansiškai, situacija gali būti liūdna.
Suprantama, kad vos gimus kūdikiui retas kuris ima galvoti apie jo ateitį, tačiau kai tik tokia mintis aplanko, svarbu neatidėlioti ir pradėti kaupti vaikui. Žinoma, reikia nepamiršti ir kitų šeimos poreikių, kurių, po šeimos pagausėjimo tik daugės. Svarbiausia – planavimas ir kantrybė.
Studijoms, ar būsto paskolos įnašui?
Prieš pradėdami ruoštis vaiko finansinei ateičiai, tėvai pirmiausia turėtų nuspręsti, kokius jo poreikius planuoja ateityje išpildyti – sukaupti pinigų mokslams, pradiniam būsto įnašui ar kitam tikslui.
Taip pat reikėtų įvertinti, kiek laiko turite kaupimui, kitaip tariant, kiek metų vaikui liko iki pilnametystės – kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo didesnę sumą įmanoma sukaupti. Atsakius sau į šiuos klausimus, reikėtų įvertinti, kokią sumą per mėnesį galima skirti ir pradėti dėlioti investavimo planą.
„Jeigu sunku apsispręsti, kokiam tikslui geriausia kaupti ir investuoti, galiu pasakyti – vaikui didžiausią pridėtinę vertę gali duoti būsimų studijų apmokėjimas, nes kokybiška edukacija duos grąžą visą gyvenimą.
Būsto pradinį įnašą galima sukaupti kitais būdais. Bet jeigu neturėsite sukauptos sumos vaiko mokslams, užversite vartus, kurie ateityje jam galėtų atsiverti", – sako INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. D. Kolmatsui.
PLANUOJANT KAUPTI VAIKO ATEIČIAI – SVARBU:
- Apsispręsti, kokius vaiko poreikius norite patenkinti
Prieš pradėdami ruoštis vaiko finansinei ateičiai, tėvai pirmiausia turėtų nuspręsti, kam nori sutaupyti – sukaupti pinigų mokslams, pradiniam vaiko būsto įnašui ar kitam tikslui.
- Įvertinti, kiek laiko turite kaupimui
Kitaip tariant, kiek metų vaikui liko iki pilnametystės – kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo didesnę sumą įmanoma sukaupti.
- Suplanuoti, kokią sumą per mėnesį galite skirti
Vaikui augant, netrūksta išlaidų, tad atrodo, kad pinigų taupymui nelieka. Tačiau, kad ir kokias pajamas gaunate, apie ateities finansinį rezervą būtina pagalvoti. Kokią sumą kas mėnesį skirti, priklauso nuo to, kiek norite sukaupti.
- Pasirinkti kaupimo ir investavimo instrumentus
Tai priklauso nuo to, kiek giliai išmanote apie investicinius fondus, akcijas, obligacijas ir kt., kiek rizikos norite prisiimti (investavimas visuomet susijęs su rizika) ir kokiu rezultato tikitės.
Indėliais vaiko ateičiai nepritaupysi
„Vienas blogų įpročių, kuriuos paveldėjome iš tėvų – manymas, kad kaupimas banko indėliuose yra investavimo būdas, kuris vaikui sulaukus pilnametystės, jam garantuos puikią gyvenimo pradžią. Didžioji tokio kaupimo bėda – pinigų nuvertėjimas, nes ilgalaikė grąža neturi jokių galimybių pralenkti infliaciją.
Pavyzdys – ilgalaikė infliacija siekia apie 2-3 proc., o indėlių palūkanos banke – apie 1-2 proc., taigi, kasmet neįdarbinti pinigai praranda perkamąją galią. Dabar, kai infliacija siekia apie 20 proc., net šiek tiek pakilusios bankinės palūkanos to nekompensuoja, todėl spintelėje ar indėliuose gulintys pinigai nuvertėja kiekvieną mėnesį.
Deja, dauguma vėl lipa ant to paties grėblio: nepaisant nuolatinės finansinių įstaigų edukacijos, kad sąskaitoje laikomi pinigai nėra efektyviausias būdas taupyti, 2021 m. gyventojų indėliai išaugo penktadaliu", – pastebi dr. D. Kolmatsui.
Pasak jos, pasirinkus protingą investavimo būdą, galima labai neapkraunant šeimos biudžeto sukaupti sumą, kurios studijoms, bent jau Lietuvoje, užtektų.
Įvertinus, kad Lietuvos universitetuose studijos per metus kainuoja 4-8 tūkst. eurų ir pridėjus pragyvenimo išlaidas, galima sakyti, kad vaiko studijoms prireiks apie 30 tūkst. eurų. Tebūnie tai mūsų tikslas.
Net jeigu šiuo metu nėra galimybės skirti pinigų iš savo atlyginimo investavimui, itin efektyvus ir patogus būdas – tam panaudoti valstybės skiriamus vaiko pinigus, kurie šiuo metu siekia apie 80 eurų. Visus šiuos pinigus skiriant investicijoms su 6 proc. grąža atskaičius mokesčius, po 18 metų vaikui būsite sukaupę beveik 31 500 eurų.
Tokį rezultatą lemia sudėtinių palūkanų efektas dėl kurio investicijų vertė kasmet auga vis sparčiau. Dėl to svarbu laikas, kada pradedame investuoti – anksčiau investuoti pinigai „dirba" ilgiau ir uždirba didžiausią finansinę grąžą.
„Investavimas nėra raketų mokslas, bet verta pasitarti su specialistais, kokius investavimo instrumentus pasirinkti. Išklausę jūsų lūkesčius, planus ir finansines galimybes, specialistai, kurie dirba su tokio pobūdžio produktais, patars ir padės pasirinkti jums tinkamiausius investavimo instrumentus ir paaiškins, kokios valstybės lengvatos taikomos kaupiant vaikų ateičiai.
Pavyzdžiui, vien INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė šiuo metu valdo daugiau kaip 20 investicinių ir pensijų fondų Lietuvoje bei Latvijoje (antros ir trečios pakopos), privačius finansinių priemonių portfelius bei gyvybės draudimo kryptis visose Baltijos šalyse. Rinktis yra iš ko", – teigia INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.