Sėkmingai skaitmenizacijai – 4 rodikliai
ES šį dešimtmetį (iki 2030-ųjų) yra paskelbusi skaitmenizacijos dešimtmečiu ir siekia pasaulinės lyderystės skaitmeninių paslaugų vystymosi bei reguliavimo srityse. Ir nors progresas vyksta, Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai išlieka žemesni nei ES vidurkis. Nepaisant to, finansų srityje vykstantis skaitmenizavimas ir Europinė duomenų strategija per pastaruosius kelerius metus padarė žymių pokyčių, demokratizavo bankininkystės sektorių.
Jau šiandien savo interneto banke galime matyti ir kituose bankuose esančių sąskaitų likučius, turime žymiai daugiau mokėjimo platformų, ir tai sukūrė reikšmingą vertę vartotojams. Tačiau nuo 2025–2026 m. žengsime į dar naujesnį – „atvirųjų finansų“ – etapą, kuriame vartotojų lauks dar patogesnės integracijos ir mažiau vargo tvarkant finansus.
Pasak bankininkystės eksperto G. Misevičiaus, prieš dvejus metus buvo priimta strategija, kurios pagrindinis akcentas yra ne kas kitas, o žmogus: „Žmogus turi turėti pasirinkimo laisvę, kiekvienam skaitmeninės paslaugos turi būti prieinamos, paslaugos turi vienyti žmones, o ne atskirti juos vienas nuo kito. Skaitmeninėje aplinkoje turi vyrauti demokratija. Taip pat labai svarbu, kad skaitmeninėje erdvėje žmonės jaustųsi saugiai ir atsakingai. Šiandien yra daug visokių technologijų, kurios padeda greičiau judėti bei skatina vystytis ir kitas, tačiau turi būti ir reguliacija, kad tos technologijos nebūtų naudojamos blogais tikslais. Taip pat pabrėžiama, kad skaitmeniniai įrenginiai būtų kuriami žaliojo kurso kryptimi.“
Tam, kad viskas vyktų pagal numatytą planą, banko atstovas įvardina keturis rodiklius: „Visų pirma, žmonės turi turėti kuo geresnius skaitmeninius įgūdžius. Bent jau bazinius įgūdžius ES turi turėti 80 proc. gyventojų. Šiandien turime tik 54 proc. Europoje, beveik 50 proc. Lietuvoje, tai dar yra kur tobulėti. Kitas svarbus rodiklis – IT specialistų kiekio didinimas, šiandien jų vis dar per mažai. ES norima pasiekti 20 mln., šiandien turime tik 9 mln. Dar vienas aspektas – interneto pasiekiamumas ir greitis, nesvarbu, kokiame vienkiemyje gyvenama, internetas turi būti greitas. Lietuvoje yra tik trečdalis žmonių, kurie prieina prie 5G, Europoje skaičiai didesni.
Be to, Europa nori padidinti mikroprocesorių gamybą, taip pat paskatinti verslo įmonių naudojimąsi įvairiausiomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija ar didieji duomenys. Šiandien mažų ir vidutinių įmonių skaičiuojamas rodiklis – 57 proc. kalbant apie technologijų panaudojimą Lietuvoje, iki 2030 m. siekiama 90 proc. panaudojimo. Skaitmeninės viešosios paslaugos turi siekti 100 proc., jos turės būti prieinamos visoje ES, kaip ir sveikatos duomenys. Lietuva siekia, kad iki 2026 metų visos viešosios paslaugos būtų prieinamos internetu.“
Duomenų pasikeitimas tarp ES šalių ir įvairių sektorių
Pasak G. Misevičiaus, bendras tikslas ES yra tas, kad duomenys lengvai judėtų tarp šalių ir tarp įvairiausių sektorių, tokių kaip finansai, sveikata, aplinkosauga, žemdirbystė, pramonė ir gamyba, energija, viešasis administravimas ir kt. Tai reiškia, kad valstybė nebūtų uždara, kur kiekvienas sektorius, nors ir puikiai skaitmenizuotas, bet veikia tik viduje ir į kitus sektorius bei kitas šalis duomenys nepatenka. Taip pat svarbu, kad būtų aiškūs duomenų formatai, kad būtų galima turėti struktūrizuotus duomenis ir pagal juos kurti naujus produktus. Turi būtų aiškios duomenų valdymo taisyklės.
Finansų sritis yra pirmoji, kuri turės dalintis įvairiais duomenimis, kadangi skaitmenizacijos lygis finansų srityje yra aukščiausias. Po finansų srities bus atveriami kiti sektoriai ir rinkos dalyviai.
„Svarbu pabrėžti, kad ES vertybės ir taisyklės galioja visos ir visur, nesvarbu, kad vienos direktyvos verčia atverti duomenis, kitos verčia juos saugoti. Turi būti nustatyta, kaip tais duomenimis dalintis, kad reikia gauti vartotojo sutikimą, norint jo duomenimis naudotis, – žmogui turi būti aišku, kaip ir dėl ko viskas vyksta“, – paaiškina banko atstovas.
Kaip viskas vyks
„Jeigu žiūrėtume nuo pat pradžių, kaip viskas vystosi ir vystysis, tai bankas teikia tradicines paslaugas: taupymas, investavimas, konsultacijos, mokėjimai, draudimas ir panašiai, kas paprastai pasiekiama tik per banko kanalus, tai yra interneto bankas, programėlė mobiliajame telefone, padaliniai, skambučiai. Su PS2 direktyva ši sąvoka išsiplėtė, ir kadangi bankai privalo dalintis informacija su trečiosiomis šalimis, atsirado naujų paslaugų, kurios agreguoja finansus iš įvairių bankų ir gali jums parodyti jūsų išlaidų analizę ne tik vienam banke, bet keliuose. Atsirado ir mokėjimų inicijavimo paslaugos teikėjų, kurie konkuruoja su klasikiniais banko produktais. Matome, kad dėl to e. komercijoje labai išpopuliarėjo pavedimai iš sąskaitos į sąskaitą, daugiau nei du kartus išaugo pavedimų skaičius elektroninėje prekyboje bei mokant mokesčius. Įsigaliojant atvirųjų finansų direktyvai, bus įmanoma prieiti prie dar daugiau informacijos.
Taigi, atvirieji finansai išplečia šią sąvoką dar labiau: privers bankus atverti informaciją trečiosioms šalims ir joms bus galima gauti praktiškai bet kokią informaciją apie klientą. Kartu bankai, „Fintech“ įmonės galės pasiekti šią informaciją ir išnaudoti tuos duomenis agreguojant, pateikiant klientui bendresnį paveikslą“, – sako bankininkystės ekspertas.
Kol kas, pasak G. Misevičiaus, matomos tik atvirųjų finansų gairės. Atvirųjų finansų karkaso juodraštinis dokumentas, planuojama, bus paruoštas iki liepos 1 d. Bet jau dabar yra indikacijų, kad finansinės institucijos turės atverti įvairius klientų duomenis, ar tai susiję su vartojimu, ar su paskolomis, ar su investicijomis, ar su pensijomis, ar su draudimais ir pan.
„Noriu akcentuoti, kad bet kokių kliento duomenų dalijimasis su trečiosiomis šalimis bus su kliento sutikimu. Sustiprinama kliento apsauga dėl sukčiavimų, įskaitant socialinę inžineriją. Taip pat bus numatomas teisingas kainos principas: lyginant su mokėjimo paslaugų direktyva, kuri leido trečiųjų šalių tiekėjams prieiti prie sąskaitų informacijos nemokamai arba inicijuoti nemokamus mokėjimus, tai šį kartą taip nebebus, reikės sukurti programines sąsajas įvairiems ilgai kauptiems klientų duomenims bei produktams atverti, jas prižiūrėti, o visa tai kainuoja. Preliminariai žinomos ir įdiegimo bei įsigaliojimo datos, kurioms reikia ruoštis ir daryti ne tik tai, kas privaloma, bet ir dirbti su naujomis galimybėmis“, – apie esminius duomenų dalinimosi principus kalba banko atstovas.
Paklausus, kaip visas procesas vyks realiai, G. Misevičius pateikia pavyzdį: „Žmogus jungsis prie kokios nors įmonės, kurios paslaugos jam reikia. Įmonė gali paprašyti pasidalinti banko duomenimis. Likučio prašymas būsto ar vartojamajai paskolai gauti gali būti normalu, bet pavedimui daryti to visai nebūtina.
Gavęs siūlymą atskleisti duomenis, žmogus turi kritiškai pažiūrėti į situaciją, įvertinti, ar tikrai reikia visais prašomais savo duomenimis dalintis, galbūt užteks jų suteikti mažiau. Žmogui reikės realiai pasverti, kokią jis naudą gaus pasidalinęs savo duomenimis, ir ar iš esmės yra logikos, kad tik pasidalinęs ją gaus. Tikrai bus tokių, kurie sakys, kad gausite geresnį pasiūlymą, jei jie matys jūsų pirkimų istoriją. Nekalbama apie parduotuvėse perkamas konkrečias prekes, nes tokių dalykų bankas neturi. Bankas turi informaciją tik apie sumas, kurios išleidžiamos konkrečiose parduotuvėse, tačiau nemato, ar žmogus pirko obuolius, ar batus kokiame nors prekybos centre, tas pats ir kalbant apie degalines – išleistos sumos ten dar nereiškia, kad klientai pila degalų, gal jie ten perka sumuštinius.“
Banko atstovas sako, kad labai svarbus įmonės, kurioje apsiperkate, patikimumas, todėl kaskart reikės pagalvoti, ar tikrai reikia kokiai nors tik ką atsidariusiai įmonei pateikti savo asmeninius duomenis, nes nežinia, kas su jais gali būti. Tad su kiekvienu dalintis tikrai nereikėtų.
„Tam, kad klientas pasidalintų savo duomenimis, jam turi būti išaiškinta labai konkrečiai, dėl ko tų duomenų reikės ir kokių tiksliai. Įmonei galbūt iš tiesų reikia įvertinti turimas paskolas, paslaugas, kad suteiktų čia ir dabar savo sąlygas. Taigi kuo aiškiau klientui bus pateikta, kokių duomenų kam reikės, tuo abiem pusėms bus geriau. Bet kuriuo atveju klientas turi jaustis valdantis informaciją, kuria dalinasi su kita šalimi“, – teigia G. Misevičius.
Kiek būsime saugūs dalindamiesi savo duomenimis
Į klausimą, kiek informacijos apie mus galės matyti įmonės, G. Misevičius sako, kad tai nebus visiškai atidarytas puslapis su visa kliento informacija, ir tik tam tikri informacijos kiekiai nukeliaus skaitmeniniu formatu, jei jis su tuo sutinka: „Bankas turi daugiau duomenų apie klientus, ne tik apie paskolas, draudimus, kitus įsipareigojimus, bet ir adresus, telefonus. Klientai turi suprasti savo pačių atsakomybę, nes jei pradės dalintis visa turima asmenine informacija, vienu atveju ji suveiks teigiamai, kitu atveju – nelabai.“
Paklausus, kiek esame saugūs sutikdami perduoti informaciją kitiems bankams, pašnekovas atsako, kad pagal direktyvą bankai ir elektroninės pinigų įstaigos privalo turėti sąsajas, bet prisijungti gali leisti tik tiems, kas turi licencijas, išduotas atitinkamų įstaigų, Lietuvoje tai yra „Lietuvos bankas“.
„Procesas gauti licenciją nėra lengvas, įmonė labai atsakingai tikrinama. Tai gali užtrukti 3–6 mėnesius, o gali ir metus. Gavusi savo šalyje licenciją, finansinė institucija gali praplėsti ją Europoje. Kiekvienas bankas licencijuotą dalyvį privalo įsileisti. Šalia visuomet yra reguliatorius, kuris atsakingas, kad visi veiktų pagal taisykles. Jeigu yra pažeidimų, laukia ne tik baudos, bet gresia ir licencijos atėmimas“, – paaiškina G. Misevičius.
Pokytis neateis iškart
„Kaip parodė praktika, pokytis neateina labai greitai. Visi šie dalykai, faktas, bus įdiegti, bet kol trečiosios šalys ar tie patys bankai pradės aktyviau teikti naujus sprendimus, irgi praeis laiko, juk reikės vieniems kitus ištestuoti, jeigu vieni prie kitų jungsis, patikrinti, kaip visa tai veikia. Nors atvirieji finansai – revoliucinis dalykas, bet per vieną dieną tikrai niekas atsiras, – po truputį stabiliai eis link galutinio tikslo.
Nors bankai ir atsivers, nemanau, kad iškart matysime krūvą atsinaujinančių paslaugų, veiksmai vyks palaipsniui: atsiras viena paslauga, paskui – kita. O bankai jau dabar dėliojasi strategijas, kaip dirbs. Iš kitos pusės, ir patys žmonės įpras dalintis, tik vėlgi turės būti gana stiprus argumentas iš paslaugos tiekėjo pusės, kodėl reikia tai daryti. Pasikartosiu, kad žmogui reikės kritinio mąstymo įvertinti, ar tikrai pateikti asmeniniai duomenys gali būti naudingi norint gauti paslaugą“, – sako G. Misevičius ir priduria, kad direktyva įsiteisės 2025-ųjų metų gale arba 2026-ųjų pradžioje.
Iššūkiai ir galimybės
„Iš vienos pusės, bankams skaudu dalintis savo ilgai kurtais produktais ir klientų duomenis atverti trečiosioms šalims, nes tai reiškia tokius iššūkius, kaip aršesnė kova tarp bankų dėl klientų, dėl ko laimės tie patys klientai, o to ir buvo siekiama šia direktyva – kad žmogus būtų visų reguliavimų centre. Prieinamumas prie iki šiol buvusių uždarų duomenų reikš ne tik didesnę konkurenciją bankams ir darbo efektyvumo didinimą, bet ir naudą vartotojui: pasirinkimo, palyginimo galimybes, galimybę gauti geriausią vertę pagal konkretų poreikį, matyti visą savo finansinių paslaugų spektrą, nors jų turi keliose finansinėse institucijose.
Iš kitos pusės – bankams ir „Fintech“ įmonėms atsiveria didelės galimybės, viena iš jų – agreguoti informaciją iš įvairių bankų ir tinkamai ja pasinaudoti: analizuoti duomenis, pasitelkti kūrybiškumą, sujungiant turimus duomenis, sugalvoti, kaip pagal juos sukurti geriausius asmeninius pasiūlymus esamiems ir būsimiems klientams bei būti priekyje konkurentų. Atsiranda reali galimybė pasiūlyti patrauklesnę alternatyvą – pakeisti banką, jei naudinga klientui. Kuo daugiau žinosime apie žmogų, tuo tiksliau galima pateikti jam geresnį pasiūlymą, tad personalizuoti paslaugas pagal tikslų žmogaus paveikslą labai svarbu. Jeigu draugas ar kaimynas gavo vienokį pasiūlymą, tai jums pasiūlymas gali stipriai keistis. Jeigu dabar skiriasi ne tiek ir žymiai, tai kuo toliau, tuo labiau atotrūkis tarp pasiūlymų gali didėti“, – neabejoja G. Misevičius.
Pašnekovas, kaip iššūkį, išskiria būtinybę standartizuoti duomenų apsikeitimo formatus – svarbu, kad nebūtų didelių skirtumų tarp bankų, dar vienas iššūkis yra gauti kliento sutikimą, kad jis neprieštarauja dalintis savo duomenimis: „Labai svarbu klientui pateikti aiškų pasidalinimo duomenimis sutikimo aprašymą, nurodyti, kokiais tiksliais duomenys bus naudojami.“
Bankininkystės ekspertas mato ne tik iššūkių, bet ir dar vieną perspektyvą, tai yra partnerystė su „Fintech“ įmonėmis: „Su tokiu duomenų kiekiu vieniems to padaryti nepavyks, jei norėsime užtikrinti visų klientų poreikius, tad erdvės veikti bus visiems.“
