Lukas mina pedalus tūkstančius kilometrų dėl svarbaus tikslo: iššūkį priėmė ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius

7000 kilometrų kelionė dviračiu tyrinėjant atsinaujinančios žemdirbystės ūkius nuo Olandijos iki Tanzanijos – tokiu ritmu pastaraisiais metais gyvena keliautojas Lukas Paltanavičius su bendražyge Aisha Hassan, norėdami atkreipti dėmesį į gamtai draugiško ūkininkavimo praktikas. Įprastai besidalinantys kadrais iš egzotiškų pasaulio kampelių, jau visai netrukus jie mins pedalus ir Lietuvoje, o kartu į kelionę leisis ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Komanda įsitikinusi – pavyzdingų ūkių turime ir Lietuvoje, o modernios žemdirbystės daromą žalą gamtai būtina mažinti.

Pavyzdingų, aplinkai draugiškų ūkių galima sutikti ir Lietuvoje

Moderni žemdirbystė, anot L. Paltanavičiaus, turi savų trūkumų – joje iššvaistoma bene daugiausiai vandens, išmetami didžiuliai CO₂ kiekiai, naikinama bioįvairovė. Todėl jis nori atkreipti dėmesį į regeneratyvius ūkius, kuriuose dirvožemiai panaudojami tvariau ir nespartina klimato kaitos procesų taip agresyviai, kaip modernioji žemdirbystė.

Norėdamas supažindinti visuomenę su atsinaujinančios žemdirbystės praktikomis ir privalumais, L. Paltanavičius su bendražyge A. Hassan tam pasirinko unikalų būdą – važiavimą nuo ūkio iki ūkio dviračiais tūkstančius kilometrų.

Projektas pavadinimu „Cycle to Farms“ prasidėjo 7000 kilometrų kelione nuo Olandijos iki Tanzanijos. Keliautojai jau spėjo aplankyti dešimtis ūkių, kurių praktiką dokumentuoja ir dalinasi su visuomene.

Nors įprastai L. Paltanavičiui tenka minti pedalus toli nuo savo gimtinės, šios vasaros pabaigoje jis ketina lankytis Lietuvos regeneratyviuose ūkiuose.

„Lietuvoje užaugau, čia mokiausi apie žemės ūkį, dirbau žemės ūkio sektoriuje. Mindami dviračiu per pasaulį, supratome, kad atsinaujinanti žemdirbystė yra ūkininkavimo ateitis. Mūsų kelionė nesijautė užbaigta, neaplankant atsinaujinančios žemdirbystės ūkių čia“, – teigia L. Paltanavičius.

Tarp keliautojo tikslų – ne tik pažintis su atsinaujinančia žemdirbyste Lietuvoje, bet ir sprendimų kylantiems iššūkiams užtikrinimas. Todėl rugpjūčio 27 d. į du Lietuvoje veikiančius atsinaujinančios žemdirbystės ūkius keliautojai mins kartu su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi.

„Norime pamatyti, kaip ūkininkaujama atsinaujinančiomis praktikomis Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kaip jiems galima padėti ir supažindinti visuomenę su jų veiklomis“, – sako keliautojas.

Svarbu užtikrinti, kad gyvensime pagal gamtos nustatytas ribas

Kelionę planuojantis komisaro kabineto narys Giedrius Alasevičius atskleidžia, kad komisaras V. Sinkevičius mins dviračiu nuo Vilniaus iki pat Valentino Genio ūkio, kuris yra prie Ukmergės, o ten susitiks su L. Paltanavičiumi ir atsinaujinančia žemdirbyste besidominčių žmonių grupele.

„Aplankę Valentino Genio ūkį, po to toliau dviračiais keliaus aplankyti kaimynystėje esantį ūkininko Niels Pretzmann ūkį „Farmer‘s Circle“, kur visi drauge prie pietų stalo aptars ūkininkystę. Bendra tematika yra aplankyti ūkininkus, kurie, kaip, pavyzdžiui, pono Genio atveju, yra tikri pionieriai kalbant apie draugiškus gamtai ūkius. Esminis akcentas tuose ūkiuose, žinoma, bus dirvožemio kokybė – kaip auginti derlių be jokių pesticidų, neariant dirvos, taip pat užtikrinant bioįvairovę ant žemės ir produkto kokybę“, – sako G. Alasevičius.

Anot jo, šios kelionės tikslai yra glaudžiai susiję su Europos Sąjungos Žaliuoju kursu, tad grupelė aktyvistų šioje kelionėje atras daug bendrų temų, iš kurių žemės ūkis – tik vienas kontekstas. G. Alasevičiaus teigimu, šiame kontekste yra labai svarbu užtikrinti, kad gyvensime pagal gamtos nustatytas ribas – nerizikuodami sunaikinti savo pačių gerovės šaltinio, kaip iš tiesų vis dar yra dabar.

„Būtent šitai yra ir bendra tarp šitos grupelės žmonių – tai, kad vienu ar kitu aspektu visi šie žmonės supranta, kad gamta yra baigtinis resursas ir maksimizuoti gamtos teikiamą naudą galime tik gyvendami ties gamtos nubrėžtomis galimybių linijomis. Konkrečiai, pavyzdžiui, dirvožemio atžvilgiu – apie 70 proc. Europos Sąjungos šalių dirvos nėra optimalios būklės. Šie ūkininkai tikrai rūpinasi žemės kokybe ir rodo, kad nebūtina žmogui kovoti su gamta, norint priimti jos teikiamas gėrybes“, – pažymi G. Alasevičius.

Jis pastebi, kad ūkininkavimas ir apskritai industrija yra plati tema, kur aktuali biodiversijos saugojimo tema. Kadangi ar javus sėjame, ar miškininkyste užsiiminėjame – principai daugiau mažiau yra tie patys.

„Čia yra daug persidengiančių temų. Tačiau turime tikrai puikių, netgi, sakyčiau, pavyzdinių ūkių ir Lietuvoje. Kaip tik tokius komisaras ketina ir aplankyti“, – sako G. Alasevičius.