ŽPV gali sukelti nemalonius darinius, pavyzdžiui, karpas ar išaugas ant lytinių organų. Taip pat – kvėpavimo takų papilomatozę, kuriai gydyti būtina operacija, tačiau ilgainiui liga ir vėl atsinaujina. Lietuvoje šio viruso egzistavimą galima išsiaiškinti atlikus specialų tyrimą. Taip pat nuo jo yra sukurta vakcinų, kuriomis skiepijamos mergaitės, o esant reikalui ir suaugusios moterys.
Santaros klinikų gydytoja ginekologė Žana Bumbulienė smulkiai papasakojo, kas tas ŽVP, kaip juo užsikrečiama bei kaip gydomos jo sukeltos ligos.
– Kaip galima užsikrėsti žmogaus papilomos virusu?
– Dažniausiai pirmasis užsikrėtimas įvyksta po lytinio debiuto. Klaidingai manoma, kad užsikrečiama tik per penetracinius lytinius santykius. Tam, kad užsikrėstume, pakanka odos pažeidimo, tai yra, net odos-odos kontakto. Taip virusas patenka į pamatinį gleivinės sluoksnį ir ten pradeda daugintis. Juo užsikrėsti galima tik kontakto metu, pavyzdžiui, vaikui iš mamos gimdymo metu, per lytinį kontaktą. Retesniais atvejais virusą galima perduoti ir per sekso žaislus.
Aš atlikau tyrimą su lytinio gyvenimo negyvenančiomis merginomis ir paaiškėjo, kad 4 proc. jų buvo užsikrėtusios didelės rizikos ŽPV tipais. Tik neturėjau duomenų, ar jos neturėjo kitokių lytinių santykių, ne penetracinių.
– Kokius organus jis veikia bei pažeidžia?
– Atrodo, kad šis virusas pažeidžia tik gimdos kaklelį ir sukelia vėžį. Deja, ŽPV gali sukelti ir makšties, išorinių lytinių organų, išangės, burnaryklės, varpos vėžius. Tiesa, gimdos kaklelio vėžio be užsikrėtimo ŽPV nebūna, tad už šį vėžį garantuotai atsakingas virusas. Tuo tarpu kitų organų vėžys gali būti sisjęs su šia infekcija, bet esama ir kitų faktorių.
– Kokias kitas ligas jis gali sukelti?
– Vežį sukelia didelės rizikos ŽPV virusas. Mažos rizikos gali sukelti labai nemalonius dalykus, pavyzdžiui, genitalijų ir išangės karpas bei kvėpavimo takų papilomatozę. Ant lyties organų gali užaugti dariniai, panašūs į kalafiorą. Tai atrodo pakankamai baisiai, ypač nusilpusį imunitetą turintiems žmonėms.
Kvėpavimo takų papilomatozė dažniausiai atsiranda kūdikiui užsikrėtus gimdymo metu. Šiuo atveju ant balso stygų atsiranda išaugos, kurios sutrikdo kalbą, oro cirkuliaciją, vaikas gali pradėti dusti, keičiasi balso tembras. Ši liga gydoma operuojant. Pašalinus išaugas po kurio laiko jos atsinaujina. Tokio paciento gydymas kainuoja beveik tiek pat, kiek išplitusio vėžio, nes operacijos turi būti kartojamos.
– Kokie žpv tipai gali sukelti vėžį ir kokia tikimybė jais užsikrėsti?
– Šio viruso tipų yra labai daug, skirstome juos į mažos bei didelės rizikos. Mažos rizikos tipai gali plisti ne lytiniu keliu ir sukelti daugybę dalykų, pavyzdžiui, karpas ant viso kūno, įvairias papilomas. Mažiau agresyvūs didelės rizikos tipai gali ilgai būti kūne ir kad kas nors iš jų išsivystytų, turi praeiti daug laiko, pavyzdžiui, dekada. Didelės rizikos tipai atsakingi už vėžio išsivystymą ir yra labai agresyvūs. Patys pavojingiausi 16 ir 18 tipai. Jie gali sukelti vėžį nuo užsikrėtimo prabėgus 3-5 metams. Lietuvoje vykdoma patikra sudėliota taip, kad būtų galima laiku pastebėti vėžio atsiradimą.
– Kokie simptomai išduoda šį virusą?
– Problema ir yra ta, kad simptomų mes dažnai nejaučiame. Užsikrėtus mažos rizikos tipais galime pastebėti, pavyzdžiui, karpas ir jas gydyti, nes atsiranda diskomfortas, niežulys, skausmas. Deja, kiti onkogeniniai viruso tipai nesukelia jokių aiškių simptomų. Simptomai pajaučiami tada, kai liga išplinta, o ikivėžinius pakitimus galima nustatyti patikros metu.
– Kaip galima jo išvengti?
– Pirmiausia, yra vakcinos. Jos sukurtos taip, kad apsaugotų nuo 16, 18 tipų ir kitų, mažiau pavojingų. Lietuvoje nemokamai skiepijamos 11-metės mergaitės. Joms pakanka 2 dozių. Kalbant apie paaugles nuo 15 metų bei vyresnes moteris, reikia skiepyti trimis dozėmis. Šiuo virusu užsikrečia apie 80 proc. žmonių, bet ne visiems jis sukelia kitų ligų.
– ŽPV susijęs ir su gimdos kaklelio vėžiu, kokios profilaktinės priemonės padeda išvengti susirgimo?
– Pirminė ir antrinė prevencija. Pirminė – mano minėtas skiepas. Australijoje, kuri pirmoji pradėjo skiepyti paauglius, ir mergaites, ir berniukus, gimdos kaklelio vėžys – reta liga ir manoma, kad ji visiškai išnyks per artimiausią dešimtmetį. Antrinė prevencija – patikros, per kurias tikrinama ar nėra pakitimų gimdos kaklelyje. Jis Lietuvoje atliekamas kas trejus metus, moterims nuo 25-erių.
Šiemet Lietuvoje keičiasi visuotinis patikros modelis. Moterims nuo 35-erių bus atliekamas ŽPV tyrimas. Nustačius teigiamą ŽPV virusą iš tos pačios terpės joms bus atliekamas citologinis tyrimas. Jaunesnėms moterims, kaip ir iki šiol, bus atliekamas tik citologinis tyrimas.
– Galbūt yra simptomų, į kuriuos numojame ranka, tačiau jie įspėja apie pavojingus pakitimus gimdoje?
– Daugelio ginekologinių ligų simptomai yra panašūs. Todėl atskirti, kad jie susiję su gimdos kaklelio vėžiu – nėra lengva. Tarkime, po lytinių santykių pasirodęs kraujas ar skausmas nebūtinai reiškia šią ligą, todėl nereikėtų ignoruoti jokių neįprastų organizmo signalų. Jei būtų tikslus simptomų sąrašas, parodantis vėžį, nereikėtų ir gydytojų.
– Kokia tikimybė, kad žmogus, užsikrėtęs šiuo virusu, nepajus jokių pasekmių visą gyvenimą?
– Pakankamai didelė. 90 proc. užsikrėtimų savaime pasišalina nepaliekant jokių pėdsakų bei ligų. Likusiems 10 proc. virusas išlieka ir kenkia toliau. Deja, kol kas negalime atskirti, kuriems žmonėms ŽPV sukels pavojų, o kuriems – ne.
Yra rizikos grupė, kuriai priskiriami silpną imunitetą turintys žmonės, užsikrėtę lytiškai plintančiomis ligomis. Šios ligos „atveria vartus“ ŽPV infekcijai patekti į kūną. Taip pat tikimybė užsikrėsti didėja turint daug lytinių partnerių ar pradėjus lytinį gyvenimą labai jauname amžiuje, kai gimdos kaklelis dar neišsivystęs iki galo ir nėra pakankamai atsparus.
– Kaip gydomos šio viruso sukeliamos ligos?
– Nustačius ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, galima visiškai išgydyti, todėl labai svarbu dalyvauti patikroje. Esant ikivėžiniams pokyčiams, galima pašalinti dalį gimdos kaklelio. Tikimybė, kad šie pokyčiai atsinaujins priklauso nuo to, ar virusas išlieka organizme. Todėl rekomenduojama po tokios operacijos dar ir skiepyti. Nors skiepo atsakas nebebus toks stiprus, kaip jauname amžiuje, bet imunitetas sutvirtinamas papildomai ir virusas gali nebegrįžti.