aA
Apie suaktyvėjusią būsto rinką didžiuosiuose šalies miestuose kalbama ne vienerius metus. Šis aktyvumas matomas plika akimi – Vilniuje ir Kaune nauji daugiabučių kvartalai kyla vienas po kito. Būtent Vilniui ir naujų statybų bumą išgyvenančiam Kaunui pastaraisiais metais teko didžiausias nekilnojamojo turto plėtotojų dėmesys. Vis tik ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuos miestus sparčiai vejasi ir Klaipėda.
Klaipėdos miestas
© Shutterstock

Šalies uostamiestyje gyvenamojo būsto paklausa paskutiniais metais pastebimai augo, o ši tendencija, specialistų teigimu, artimiausiu metu turėtų tik dar labiau ryškėti, rašoma pranešime spaudai. Ar Klaipėdoje gali pasikartoti Kauno sėkmė, kas šiame mieste lemia nekilnojamojo turto rinkos augimą ir koks būstas yra patraukliausias pajūrio gyventojams?

Dešimtys naujų būsto projektų

Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas sako, kad per ateinančius 3 metus Klaipėdoje turėtų būti užbaigta 12 skirtingų būsto projektų, dėl kurių rinkai jau yra ir dar bus pasiūlyta iki 450 naujų butų. Naujų butų rinka labiau išaugti turėtų kitąmet. Tuomet, kaip planuojama, uostamiestyje bus užbaigta iki 10 naujų gyvenamųjų namų projektų su daugiau nei 300 butų.

„Be to, Klaipėdoje pastaraisiais metais sparčiai mažėjo anksčiau pastatytų ir neparduotų butų kiekis. Jei 2014 metais laisvų butų skaičius Klaipėdoje siekė maždaug 740, tai šių metų viduryje jis buvo maždaug dvigubai mažesnis. Taigi nuosaikaus uostamiesčio būsto rinkos atsigavimo ženklų tikrai yra“, – sako A. Petrikas.

Anot nekilnojamojo turto eksperto, tolimesnis šio miesto – kartu ir jo NT rinkos – augimas didele dalimi priklauso nuo vietos bei užsienio įmonių investicijų į pajūrio regioną. Naujai kuriamos ir gerai apmokamos darbo vietos skatina gyventojus sugrįžti į miestą, kartu pagyvina ir būsto rinką.

Klaipėdos miestas
Klaipėdos miestas
© Shutterstock

Primena Kauno augimo pradžią

Verta paminėti, kad darbo vietų ir investicijų srityje Klaipėdos ambicijos išties nemažos. Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijoje numatoma iki 2030 metų uostamiesčio regione sukurti 25 tūkst. naujų darbo vietų ir pritraukti 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų. Ambicijos – sugrąžinti į miestą iki 40 tūkst. gyventojų. Šie planai neabejotinai palankūs nekilnojamojo turto rinkos augimui mieste. Esamas perspektyvas rodo ir grįžtantis didžiųjų šalies NT plėtotojų dėmesys šiam miestui.

Vienas jų – po dešimtmečio pertraukos į Klaipėdą sugrįžusi NT plėtros bendrovė „YIT Kausta“. Centrinėje uostamiesčio dalyje, Bijūnų gatvėje, vasaros pradžioje bendrovė pradėjo naujo daugiabučio statybas.

Įgyvendinant būsto projektą „9 bijūnai“ Klaipėdoje bus pastatytas 4 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Jame bus įrengtas 51 naujas butas. Butų plotas sieks nuo 30 kv. m iki 75 kv. m. Daugiabučio statybas planuojama baigti kitų metų rudenį. Klaipėdos senamiestį ir Senąją perkėlą nuo naujojo daugiabučio, esančio šalia nedidelio parko, dviračiu galima pasiekti per 5 minutes.

Pastaruoju metu į Klaipėdą krypstantys NT plėtotojų žvilgsniai – ne atsitiktinumas. Vis daugiau jaunų klaipėdiečių nusprendžia savo ateitį sieti su gimtuoju miestu, gyvenimą kurti būtent čia, o ne kraustytis į sostinę ar Kauną.

„Į Klaipėdą vis dažniau žvalgosi ir mažesnių pajūrio regiono miestelių gyventojai. Vilnių ir Kauną besivejanti Klaipėdos paslaugų infrastruktūra, pajūrio kurortų artumas miestą daro vis patrauklesnį gyventi, – sako daugiau kaip 50 metų šalyje veikiančios bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. –Buvome vieni pirmųjų investavusių ir į šiandien aktyviai besiplečiančio Kauno gyvenamųjų namų statybas. Šiandien tarp tuometinės Kauno ir dabartinės Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkos situacijos įžvelgiame nemažai panašumų“.

Klaipėdos miestas
Klaipėdos miestas
© Shutterstock

Klaipėdiečiai – gerokai atsargesni

Anot K. Vanago, ypač centrinėse Klaipėdos dalyse šiuo metu trūksta kokybiško būsto pasiūlos. Tankesnis centro apgyvendinimas, jo įsitikinimu, leistų pagyvinti miesto gyvenimą, priartintų gyventojus prie esamos paslaugų infrastruktūros ir tuo pačiu paskatintų ją plėstis.

K. Vanagas pastebi, kad klaipėdiečiai, lyginant su kitų miestų gyventojais, yra gerokai reiklesni statytojų reputacijai, nelinkę jais greitai pasitikėti. Visa tai, matyt, praėjusios ekonominės krizės pasekmės, kai įsigiję butus iš vienadienių statytojų žmonės buvo jų apgauti, netesimi garantinės priežiūros pažadai. Vis dėlto, didesnis atsargumas – teisingas žingsnis renkantis namus.

„Renkantis būstą būtina pasidomėti statytojo patirtimi, turint galimybę, nuvažiuoti apžiūrėti jo įgyvendintus projektus, pakalbinti kitus gyventojus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Dėl pajūrio klimato – dėmesys šilumai ir vėdinimui

Kalbėdamas apie klaipėdiečių poreikius renkantis būstą, K. Vanagas mini pajūrio klimato specifiką, kuri lemia didesnį kokybiškų apšiltinimo ir vėdinimo sprendimų poreikį.

„Jau įgyvendindami ankstesnius projektus uostamiestyje pastebėjome, kad klaipėdiečiams itin aktualios naujų butų šiluminės, energetinio naudingumo ir vėdinimo savybės. Į tai dėmesį, be abejo, kreipia visų miestų gyventojai, tačiau Klaipėdoje tai ypač aktualu dėl dažnai drėgno, vėjuoto ir žvarbaus pajūrio klimato. Klaipėdos gyventojai labai domisi, kaip namas buvo apšiltintas, kokios medžiagos tam buvo naudotos. Šiems techniniams aspektams, statomų butų kokybei skiriame didelį dėmesį. Dėl to sulaukiame ir teigiamų anksčiau Klaipėdoje mūsų statytų daugiabučių gyventojų atsiliepimų“, – pastebi „K. Vanagas.

Ar Klaipėdos nekilnojamojo turto rinką gali ištikti Vilniaus ir Kauno likimas, parodys laikas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad uostamiestis juda iš sąstingio. Galbūt po metų ar dviejų jau šiam miestui bus galima klijuoti „atsigaunančiojo“ etiketę ir jo sėkmės istoriją kaip pavyzdį pateikti kitiems šalies miestams.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (181)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (69)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (2)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (85)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (7)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (45)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (108)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (78)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...

Kalėjimų sistemoje bręsta naujas skandalas (66)

Skandalas Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtina, kad prieš pat teismo posėdį į...

Iš emigracijos grįžusi lietuvė ir toliau renkasi mokėti mokesčius Britanijai (248)

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai...