aA
Net pusė Lietuvos gyventojų baiminasi, kad, įvedus eurą, apyvartoje pasirodys padirbtų pinigų, kurių jie negalės atpažinti.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Su tokia pačia baime praėjusiais metais susidūrė ir panaši dalis kaimyninės Latvijos gyventojų, dabar jau pusmetį gyvenančių su Europos Sąjungos valiuta. Siekdama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę dėl padirbtų pinigų atsiradimo įvedus eurą, reprezentatyvų tyrimą užsakė inovatyvių technologinių sprendimų lyderė Baltijos šalyse UAB „Hansab“. Analogiškas tyrimas praėjusiais metais bendrovės užsakymu atliktas ir Latvijoje.

Tyrimas atskleidė, kad nerimauti dėl padirbtų euro banknotų Lietuvoje dažniau linkę vyresni respondentai, taip pat žemiausio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų grupės atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Būtent šios Lietuvos gyventojų grupės dažniau baiminasi, kad įvedus eurą atsiras padirbtų pinigų, kurių jie negalės atpažinti, dažniau jaučia informacijos, kur kreiptis susidūrus su padirbtais eurais, trūkumą.

Labiau pasitiki euru

„Apibendrinus Lietuvoje ir Latvijoje atliktų tyrimų rezultatus tarp šių dviejų kaimyninių šalių išryškėjo ne tik panašumai, bet ir skirtumai. Jei tiek lietuviams, tiek latviams trūksta informacijos, kur kreiptis susidūrus su padirbtais euro banknotais ar monetomis, tai abiejų tautų nuomonė dėl nacionalinės valiutos kaip reikiant išsiskiria. Lietuvos gyventojai palyginti su Latvijos yra optimistiškesni euro atžvilgiu ir mažiau pasitiki litu. Latvijoje atvirkščiai – gyventojai buvo skeptiškesni euro atžvilgiu ir labiau pasitikėjo latu“, – tyrimų rezultatus apibendrina „Hansab“ generalinis direktorius Darius Žekonis.

Daugiau kaip pusė (58 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad euras yra apsaugotas nuo padirbinėjimo, nėra jokios priežasties dėl to nerimauti. Tuo tarpu Latvijoje taip pat galvojančių buvo gerokai mažiau – vos trečdalis (34 proc.). Tačiau nacionalinės valiutos atžvilgiu kur kas palankesni savajai buvo Latvijos gyventojai. Beveik pusė jų (45 proc.) laikėsi nuomonės, kad latas yra geriau apsaugotas nuo padirbinėjimo negu euras. Lietuvoje taip galvojančių yra maždaug trečdalis (32 proc.).

Svarbu ir žmonėms, ir verslui

Europos centrinio banko duomenimis, praėjusių metų antrąjį pusmetį iš apyvartos buvo išimta 353 000 padirbtų euro banknotų – tai 11,4 proc. daugiau negu 2013 metų pirmąjį pusmetį. Daugiau kaip 75 proc. visų padirbtų banknotų sudarė 20 ir 50 eurų banknotai. Per šį laikotarpį padidėjo ir padirbtų 10 eurų banknotų skaičius.

„Naujose euro rinkose visuomet padidėja apgavysčių ir skaičiavimo klaidų tikimybė. Žmonės dar nepripratę prie naujos valiutos, ne viską apie ją žino, ne visada moka atpažinti tikrus ir padirbtus eurus. Skelbdami tyrimo rezultatus norime atkreipti dėmesį į šios problemos aktualumą. Atpažinti padirbtus banknotus svarbu tiek paprastiems žmonėms, tiek prekybos įmonėms, tiek visam aptarnavimo sektoriui – viešbučiams, restoranams, kavinėms, visiems, kas susiduria su grynaisiais. Gavęs padirbtą pinigą nuostolių patiria ir paprastas žmogus, ir verslas“, – teigia D. Žekonis.

Didžiausias krūvis – prekybininkams

„Hansab“ patirtis Baltijos šalyse rodo, kad pereinant prie euro itin dideles apkrovas ir daugiausia grėsmių patiria prekybos ir paslaugų sektorius. „Didžiausios problemos, su kuriomis artėjant euro įvedimui susidurs daugelis verslo sektorių, ypač prekybininkai, yra susijusios su pinigų tikrinimu, saugojimu, monetų skaičiavimu, pinigų inkasavimu. Esu tikras, kad tokie patys iššūkiai prekybininkų nuo 2015 metų sausio 1 dienos laukia ir Lietuvoje“, – sako „Hansab“ vadovas.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą „Hansab“ užsakymu birželio 16-25 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Analogiškas tyrimas 2013 metais buvo atliktas ir Latvijoje. Vasario mėnesį kaimyninėje šalyje buvo apklausti 947 respondentai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Svarbiausios NATO pratybos nuo Šaltojo karo laikų: scenarijus – lyg iš įtempto siužeto trilerio (506)

Desantinės operacijos metu užpuolama NATO valstybė, o 5-ąjį Šiaurės Atlanto sutarties...

Siurprizas dirbantiesiems savarankiškai: mokesčiai didės (535)

Vyriausybės pateiktame „ Sodros “ biudžeto projekte – paslėptas siurprizas. Kartu su juo...

Skvernelis: nedrįsčiau net kalbėti apie VTEK atšaukimą ir interpeliavimą papildyta Landsbergio komentaru (18)

Premjeras Saulius Skvernelis , kitaip nei „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis , mano, kad...

Saulius Urbanavičius prabilo apie betvarkę Registrų centre (6)

Pradėjus dirbti Registrų centre situacija buvo netoleruotina, o atlyginimai darbuotojams,...

Širinskienė paviešino VTEK pokalbio įrašą: duokit kompensaciją, kad jo neliktų (78)

„Valstietė“ Agnė Širinskienė penktadienį paviešino 2017 m. pokalbio įrašą, kuriame...

Rusija ir Kinija telkia jėgas: dviejų galiūnų taikinys neramina viso pasaulio ekspertus (148)

Rusija ir Kinija telkia jėgas, siekdamos neleisti įsigalėti vakarietiškai pasaulio tvarkos...

Daugelis į infekciją nekreipia dėmesio: Unikauskas įspėja, kad negydoma gali rimtai komplikuotis

Vyrų šlapimo pūslės uždegimas laikomas komplikuotu ir gydomas gerokai sunkiau nei moterų, LRT...

Pamokslo rūbinėje išjudintas Walkupas: supratau, kaip viskas čia turi veikti specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (1)

Blankiai savo karjerą Kauno „Žalgiryje“ pradėjęs Thomas Walkupas gali kiek atsikvėpti – po...

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į ligoninę atvežtas negyvas kūdikis papildyta (40)

Spalio 17-ąją, paryčiais, apie 5.19 val., į Vilniaus ligoninę iš Lukiškių tardymo...