Pradėjau nuo labai paprastų žingsnių – pirkdama visuomet atsižvelgiu į produkto įpakavimą ir apsvarstau alternatyvas, o daugelį vienkartinių daiktų pakeičiau daugkartiniais. Būtent dėl pastarojo sprendimo nebeturiu rūpintis ir nuolat nerimauti, kad kažkas namuose pasibaigs, kažko pritrūks – pvz., makiažo valymui skirtų vatos diskelių, kempinėlių virtuvei ar pan. Tai labai išlaisvina nuo tos vienkartinių produktų priežiūros, be to, nesusikaupia tiek daug šiukšlių, kurias reikėtų išnešti“, – tikina Gintarė.
Pašnekovė sako savo buityje besivadovaujanti atliekų hierarchija. Visų pirma prieš įsigydama sprendžia dėl kiekvieno produkto, ar jis yra tikrai reikalingas – labai dažnai pirkimo įpročius žmonėms suformuoja rinkodaros specialistai, o iš tiesų galima apsieiti pigiau ir paprasčiau atsisakant tam tikrų dalykų. Visus reikiamus produktus, jei tik įmanoma, Gintarė stengiasi įsigyti be pakuotės. Jei nepavyksta gauti konkretaus produkto neįpakuoto, ieško jo kartoninėje pakuotėje, kuri yra lengvai perdirbama.
„Deja, kai kurie produktai yra apvynioti plastiku, ir dėl tam tikrų sumetimų kartais tai yra neišvengiama. Todėl man svarbiausia apmąstyti, pažiūrėti, ką siūlo prekybos centrai, ir rinktis pakuotę, darančią pačią mažiausią žalą aplinkai. Jei jau yra kažkoks produktas, kuris būtinai turi būti įpakuotas į plastikinę pakuotę, jis mano hierarchijoje yra pats paskutinis, ir jį renkuosi tik tuo atveju, jei nerandu kitos alternatyvos“, – pasakoja Gintarė.
Maišeliai. Anot pašnekovės, virtuvėje vienas pirmųjų jos žingsnių siekiant sumažinti atliekų kiekį virtuvėje buvo daugkartinių maišelių įsigijimas. Pradėjusi nuo didelių bendrų maišelių pirkiniams, dabar ji neapsieina ir be mažų medžiaginių maišelių, kuriuos naudoja pirkdama vaisius, daržoves, riešutus ir kitus birius produktus.
„Įsigijęs porą daugkartinių maišelių pradedi pastebėti nesupakuotas prekes. Prieskonius, arbatas tikrai galima pirkti sveriamus, vaisius ir daržoves – taip pat. Lieka tik įvairiausios kruopos, ryžiai, pupelės ir pan., kuriuos sveriamus gauti dažnai sudėtinga, bet lengvai galima surasti alternatyvą kartoninėje pakuotėje“, – kalba vilnietė.
Valymo priemonės. Gintarė tikina, kad jos namuose geriausios valymo priemonės yra soda ir actas. „Turbūt tai išmokau iš savo močiutės. Actą galima naudoti ir kaip paviršių valymo, ir kaip stiklų valymo priemonę.
Sodą galima naudoti šveičiant įvairius paviršius, indus, ypač – puodus ir keptuves. Be to, tai leidžia nemažai sutaupyti, nes šie produktai – tikrai pigūs, ir tuo pačiu nesudaro papildomų atliekų. Jeigu toks variantas netenkina, galima atrasti įvairių ploviklių, kurie patys yra draugiški aplinkai ir yra parduodami lengvai suyrančiose pakuotėse“, – pataria mergina.
Virtuvės kempinėlės. Virtuvės kempinėlės yra dar viena atlieka, kurią naudojame vos savaitę ar kelias, tačiau panaudojus jos yra neperdirbamos ir dar ilgus metus nesuyra sąvartyne. Pasak Gintarės, kempinėles galima keisti mediniais šepetėliais su natūraliais šereliais, kurie puikiai atlieka savo funkciją plaunant indus. Taip pat, jei namuose yra susidėvėjusių audinių ar drabužių, juos galima persiūti į virtuvines šluostes, kurios gali pasitarnauti tvarkantis ne tik virtuvėje, bet ir visuose namuose. Jei visgi kempinėlių keisti nesiryžtate, galite jas rinktis pagamintas iš antrinės žaliavos – perdirbto plastiko.
Popieriniai rankšluosčiai. „Nelabai suprantu, kam naudoti popierinius rankšluosčius, jei paprasčiausiai galima turėti daugiau šluosčių namuose ir jas dažniau keisti. Susidėvėjusią patalynę ar rankšluosčius galima sukarpyti mažesniais gabalėliais ir pernaudoti virtuvėje, dulkių valymui, vonios šveitimui. Šios daugkartinės šluostės gali būti ir pirktinės, jei labai rūpi estetika ar dizainas“, – pažymi Gintarė.
Šiukšlių maišeliai. Mergina pasakoja, kad namuose įprastų šiukšlių maišelių nenaudoja – įsigyja tik visiškai biologiškai suyrančių komposto atliekoms. Pasak Gintarės, įprasto buitinių atliekų srauto jos namuose taip pat nesusidaro.
„Turime kelis skirtingus rūšiavimo kibirėlius, kuriuos tiesiog nusinešame iki rūšiavimo konteinerio ir ten ištuštiname. Nenaudojame maišelių. O jei į mūsų buitį kokiu nors būdu patenka plastikinių maišelių, stengiamės juos dar bent kartą pernaudoti“, – pasakoja vilnietė.
Makiažo valymas. Daugelio moterų makiažui valyti naudojami įprasti vatos diskeliai yra reikalingi tik kelias minutes, o panaudoti yra neperdirbami – keliauja į bendrųjų atliekų srautą. Gintarė sako, kad ir čia galima rasti alternatyvų.
„Visai neseniai pakeičiau vatos diskelius daugkartinėmis mažomis šluostelėmis veidui, kurios yra labai švelnios. Žinoma, tokius padelius galima pasisiūti ir patiems iš senų audinių. Panaudotus medžiaginius diskelius surenku į vieną maišelį, sudedu kartu su kitais skalbiniais į skalbyklę, viskas puikiai išsiplauna ir galiu jais naudotis vėl“, – kalba Gintarė.
Dantų šepetėlis. Vos kiek daugiau nei mėnesį tarnaujantis plastikinis dantų šepetėlis, deja, taip pat virsta neperdirbama atlieka, o jų per gyvenimą sunaudojame šimtus. Todėl juos galima keisti bambukiniais dantų šepetėliais, ar bent jau rinktis tokius, kurie yra pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Be to, plastikinius ausų krapštukus galima keisti mediniais – jie suyra gerokai greičiau.
Šampūnas. Anot Gintarės, dar viena alternatyva, padėsianti sumažinti plastiko atliekų kiekį namuose, yra kietasis šampūnas, kuris yra nesupakuotas į plastiko pakuotę. Tiesa, dėl savo neįprastos struktūros jis dar nėra itin populiarus.
„Manau, mitas, kad kietas šampūnas yra kažkuo nepatogesnis – mano plaukams jis tinka daug labiau nei įprastas. Be to, jo užtenka tokiam pačiam arba net ilgesniam laikui. Tik reikia pasirinkti tokį gaminį, kuris atitiktų jūsų plaukų tipą – kai renkamės bet kurį higienos produktą, tenka eksperimentuoti, kol atrandame sau tinkamiausią“, – kalba Gintarė.
Mergina priduria, kad pirminis piniginis indėlis į daugkartinio naudojimo produktus visuomet yra didesnis, tačiau bet kuri investicija į aplinkai draugiškesnį produktą, nesvarbu, ar tai – menstruacinė taurelė, ar makiažo valymo diskeliai – visiškai atsiperka per pusmetį ar net greičiau.
„Įsigijus kokybiškų daugkartinių produktų nebereikia rūpintis nuolatiniu atsargų papildymu, kaip būna su vienkartiniais daiktais. Pirmoji investicija yra didesnė, bet ji atsiperka – galiausiai nebeišleidi tiek daug pinigų ir turi kokybiškesnį produktą, tad ilgesnėje perspektyvoje sutaupoma“, – tvirtina Gintarė.
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras įgyvendina projektą „Atliekų kultūra“ ir šviesdamas visuomenę siekia inicijuoti teigiamus pokyčius atliekų tvarkymo srityje.
Užsakymo nr.: PT_81299287