Sudužusius termometrus tvarko neteisingai
Išsiliejęs gyvsidabris garuoja ir gali labai pakenkti žmogaus ar gyvūno organizmui. Pasak medikų, į organizmą patekusios kenksmingos medžiagos kaupiasi inkstuose, smegenyse, kepenyse, kauluose ir trikdo organizmo funkcijas.
Neretai žmonės prietaisus su gyvsidabriu naudoja ir buityje. Nors senieji gyvsidabrio termometrai vaistinėse nebeparduodami jau beveik dešimtmetį, pasak „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ (toliau – VAATC) specialisto Mariaus Banaičio, gyventojai tokius termometrus vis dar linkę kaupti. O jiems sudužus, nežino, kaip teisingai sutvarkyti atliekas.
„Didžioji dalis žmonių yra kada nors sudaužę termometrą, surinkę jį su popieriaus lapu ir tiesiog išmetę į šiukšlių kibirą“, – sako aplinkosaugos specialistas.
Pavojingų atliekų negalima mesti kartu su kitomis
Pasak pavojingas atliekas tvarkančios įmonės „Toksika“ atstovų, po incidento buityje, norėdami apsaugoti savo sveikatą, gyventojai turėtų arba išsikviesti tokias atliekas tvarkančius specialistus, arba kuo greičiau surinkti gyvsidabrio likučius patys, tačiau padaryti tai tinkamai.
„Namų sąlygomis kenksmingų medžiagų kiekis nėra didelis. Tačiau jas reikia surinkti naudojant kempinėlę. Liaudyje taip pat žinomas būdas gyvsidabrio lašelius rinkti su duonos rieke. Tuomet juos reikėtų įdėti į stiklainį užpiltą vandeniu, užsukti ir pristatyti specialistams“, – pataria įmonės komercijos vadovas Lukas Andronavičius.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad jokiu būdu surinktų pavojingų atliekų negalima mesti kartu su kitomis atliekomis, mat toks veiksmas gali pridaryti žalos aplinkai. „Sumaišyti gyvsidabrio likučių kartu su kitomis buitinėmis atliekomis negalima. Tokiu atveju kenksmingos medžiagos pateks į rūšiavimo linijas ir sukels žalą kitiems žmonės. Be to, neišvengiamas būtų ir santykis su laukiniais gyvūnais, kurie, pavyzdžiui, gali tas atliekas pasisavinti iš konteinerio“, – perspėja L. Andronavičius.
Gyvsidabrio gali būti ne tik buityje naudojamuose termometruose, bet ir kituose prietaisuose. Pavyzdžiui, lempose, sieniniuose laikrodžiuose ar kituose, ypač sovietinių laikų, įrenginiuose. Gyvsidabris naudojamas ir pramonėje – medicinoje, dažų pramonėje, sprogstamųjų medžiagų gamyboje. Neatmetama, kad kartais žmonės gali turėti prietaisų su gyvsidabriu, net nežinodami apie tai, tačiau tai esą nesunku patikrinti. „Gyvsidabris išsiskiria išvaizda. Jo santykinis svoris – sunkesnis. Vienas litras gyvsidabrio sveria 13 kilogramų. Tad jeigu įrenginyje yra detalė, kur matyti keistas metalas, o prietaisas sunkesnis nei vizualiai atrodo, tikėtina, kad jame yra gyvsidabrio“, –tvirtina „Toksikos“ atstovas.
Žmonių sąmoningumas didėja
Lietuvoje apie incidentus su gyvsidabriu girdime pakankamai retai. 2015 metais kilo sujudimas Vilniaus Santuokų rūmuose, kai gyvsidabris išsiliejo sudužus kraujospūdžio matavimo aparatui. Iš pastato buvo evakuoti žmonės. Prieš kiek daugiau nei metus pusę kilogramo gyvsidabrio, kurio dalis buvo išlieta, rasta Vingio parke. Specialistams teko likviduoti pavojingą medžiagą. Tačiau garsiausiai nuskambėjo Ukmergės teismo istorija. 2012 ir 2013 metais teismo pastate surinkta per tris kilogramus gyvsidabrio, o nuodingų garų koncentracija viršijo tūkstančius kartų. Pavojingos medžiagos paveikė ir ten dirbusiųjų sveikatą, o šiemet Panevėžio teismas nukentėjusiems priteisė daugiau nei milijoną eurų kompensacijų.
Pavojingas atliekas renkančios bendrovės sako, kad dažniau dėl gyvsidabrio kreipiasi pavieniai gyventojai, tačiau didesnius kiekius atveža įmonės. „Gyventojai atveža dažniau, tačiau tai būna tik po keletą gramų. Įmonės perduoda didesnius kiekius – vienu kartu gali surinkti ir iki 100 kilogramų”, – sako L. Andronavičius. Dažniausiai tokius kiekius atveža laboratoriniais tyrimais užsiimančios bendrovės.
Specialistai pastebi, kad žmonių sąmoningumas, kaip teisingai tvarkyti kenksmingas medžiagas, didėja, be to, tobulėja ir patys prietaisai. „Žmonių supratimas keičiasi. Gyvsidabrio turinčius matavimo prietaisus keičia kiti – elektroniniai. Aišku, elektroniniai įrenginiai irgi turi kenksmingų medžiagų, bet ne tokių kaip gyvsidabris“, – pastebi aplinkosaugos specialistas M. Banaitis.
Ūminiai apsinuodijimai gyvsidabriu pasitaiko retai. Tačiau sudėtingu apsinuodijimų atveju skiriami vaistai, kurie spartina kenksmingų medžiagų pašalinimą iš organizmo. Įkvėpus gyvsidabrio garų pradeda skaudėti galvą, burnoje jaučiamas metalo skonis, silpnumas, gali pradėti pykinti.
Užsakymo nr.: PT_79933897