Karo istorikas apie neskraidymo zoną: kodėl tai būtų didžiausia JAV pagalba Ukrainai ir ką rodo ankstesnė patirtis?

Kaip pastebi E. Jakilaitis, neskraidymo zonos paskelbimas virš Ukrainos teritorijos minimas kaip bene didžiausia galima Vakarų parama Ukrainai. Kodėl taip yra?

K. Kilinsko teigimu, Vakarų karybos istorijoje toks dalykas iki šiol buvo įgyvendintas tris kartus: po Irako karo, kuomet Irakas buvo padalintas į šiaurinę ir pietinę neskraidymo zonas, ir ta zona truko ilgiausiai – nuo 1992 iki 2003 m.; ir virš Bosnijos, nuo 1993 iki 1995 m.

Neskraidymo zoną virš Sirijos yra mėginusi skelbti ir Rusija, buvo kalbama ir apie tokią zoną virš Libijos. 

„Pati neskraidymo zona kaip koncepcija gimė po Persijos įlankos karo, tuo metu Šaltasis karas jau buvo pasibaigęs. Tai buvo NATO ir JAV kariuomenių galimybė įsitraukti į karinius veiksmus, nedislokuojant karių ant žemės. Tarkime, jeigu imtume Iraką, ten buvusios šiaurinė ir pietinė neskraidymo zonos buvo iš esmės inspiruotos to, kad Sadamas Husseinas labai žiauriai numalšino šiitų sukilimą. Tai siekiant apsaugoti šias dvi grupes JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija įvedė dvi neskraidymo zonas“, – pasakoja K. Kilinskas.

Tokiai neskraidymo zonai užtikrinti pietinėje zonoje buvo naudojami lėktuvnešiai, esantys Persijos įlankoje, o šiaurėje – ir JAV karinių oro pajėgų karinė bazė Turkijoje. Taip buvo užtikrinamas S. Husseino pajėgų bet kokių aviacijos priemonių skraidymo toje teritorijoje numušimas. „Tik šiuo atveju turime suprasti, kad Irako oro gynyba buvo subombarduota Persijos įlankos karo metu. Tai reiškia, kad ta neskraidymo zona jau buvo palaikomojo pobūdžio ir tai stipriai palengvino uždavinį kontroliuoti oro erdvę virš tos teritorijos, jeigu mes lyginame tai su dabartine Ukrainos situacija“, – pabrėžia K. Kilinskas.