„Meyer Burger Technology AG“ pranešė, kad planuoja nuo kitų metų atnaujinti saulės modulių gamybą Vokietijos „Solar Valley“, siekdama patenkinti Europos Sąjungoje augančią žaliosios energijos paklausą. Pastarąjį dešimtmetį ES gamintojus sutriuškino Kinijos modulių gamintojai, užėmę dominuojančią poziciją pasaulinėje rinkoje.
„Manau, pasaulis neturėtų palikti saulės baterijų gamybos Kinijai“, – interviu sakė „Meyer Burger“ generalinis direktorius Gunteris Erfurtas.
Kompanija perpirko bankrutuojančios Vokietijos „Solarworld AG“ akcijas ir patentus ir išsinuomojo gamyklą į pietus nuo Berlyno, kur gamins saulės modulius. Gamybai atnaujinti prireikė 165 milijonų Šveicarijos frankų (180 milijonų dolerių), o potenciali produkcija iki dešimtmečio vidurio galės patenkinti beveik trečdalį Europos kasmetinės saulės energijos modulių paklausos.
Gegužės mėnesį mokslininkai perspėjo, kad norėdamas įvykdyti užsibrėžtus 2030 m. klimato tikslus, blokas turės smarkiai padidinti saulės energijos generavimą. Remiantis Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaita, gamybos pajėgumų sugrąžinimas iš Kinijos į ES galėtų paskatinti užimtumą ir naujų automatizuotos gamybos technologijų vystymą.
„Meyer Burger“, įsikūręs netoli Berno, sumokėjo vos 12 milijonų eurų už „Solarworld“, bendrovės, kurios didžiausia rinkos vertė 2007 m. buvo 4,6 milijardai eurų, turtą. G. Erfurtas pats užaugo kalnakasybos regione, įsikūrusiame palei Vokietijos sieną su Čekija, ir anksčiau dirbo nebeveikiančio panelių gamintojo generaliniu direktoriumi.
„Solar Valley“, esantis už valandos kelio automobiliu į pietus nuo Berlyno, dar prisimena vokiškos saulės energijos gamybos klestėjimą ir žlugimą. Apie 2010-uosius, pačiame modulių gamybos įkarštyje, regionas galėjo pasigirti 3500 darbuotojų, daugiausia dirbančių „Q Cells SE“. Kompanija iki 2012 m. tapo nemoki, ir tik penktadalis buvusios darbo jėgos tebegyvena Vokietijoje.
Pasak G. Erfurto, „Meyer Burger“ sieks susiaurinti Kinijos pranašumus ir stengsis įgyti technologinę persvarą. Jis pažymi, kad inžinerijos talentai rytų Vokietijoje šiuo metu kainos prasme yra labiau konkurencingi nei Šanchajuje.
ES politikos formuotojai taip pat bando paremti vietinę gamybą – praėjusį mėnesį jie net iki 75 proc. pakėlė tarifus saulės energijos stiklui iš Kinijos. Tačiau šis žingsnis sulaukė „Meyer Burger“ generalinio direktoriaus kritikos – jis piktinasi, kad tai gali pakelti Azijos tiekimo grandinėmis pasikliaunančių modulių kainą.
Tarifai saulės energijos stiklui yra „problema, o ne privalumas“, antradienį elektroniniame laiške teigė G. Erfurtas.
Dabartiniai Europos saulės energijos augimo tempai suteikia pasitikėjimo G. Erfurto verslui. Prekybos blokas su Ispanija priešakyje praėjusiais metais pridėjo 16,7 gigavatų saulės energijos – tai daugiau nei 100 proc. šuolis, lyginant su 2019 m. Planuodama, kad saulės energija bus naudojama elektriniam mobilumui ir šildymui, Vokietija pernai beveik padvigubino savo 2030 m. saulės energijos tikslus iki maždaug 98 gigavatų – tai yra daugiau nei visa dabartinė Jungtinės Karalystės energija.
„Meyer Burger“ 2019 m. užsakytas ir nepriklausomo Fraunhoferio instituto atliktas tyrimas parodė, kad būsimi kompanijos moduliai net trejais metais lenks konkurentus, potencialiai sugeneruodami daugiau saulės energijos iš vieno kvadratinio metro nei panašios technologijos.
Vis dėlto „Meyer Burger“ planas yra ambicingas, teigia Jenny Chase, „BloombergNEF“ saulės energijos analizės vadovė.
„Saulės energijos gamyba – nepaprastai sudėtingas verslas, kuriame nelengva užsidirbti pinigų, o senų gamyklų modernizavimas istoriškai ne visada buvo toks paprastas, kaip tikisi įmonės“, – sako ji. Šiuo metu Kinijos monomoduliai kainuoja 19 JAV centų už vatą, taigi, anot J. Chase, „Meyer Burger“ gaminami moduliai turėtų būti „labai, labai pigūs“.
„Meyer Burger“ pakilo net 3,5 proc. ir Šveicarijoje 15.30 val. prekiavo 0,158 CHF. Nors bendrovės akcijos „tinkamos tik riziką toleruojantiems investuotojams“, jos yra „aiškiai nuvertintos“, šią savaitę pranešime teigė „Zuercher Kantonalbank“ analitikas Richardas Frei’jus.
